Feed on
Posts
Comments
«
»

Gyvoji archeologija

Lap 23rd, 2016 by

Nuostabu: prancūzai stato viduramžių pilį. Pastoviai dirba 70 žmonių, kasmet prisideda ~600 nereguliarių pagalbininkų. Visa tai kasmet pasižiūri 300 000 turistų. Planuoja baigti per 10 metų.

Posted in istorija

13 Responses to “Gyvoji archeologija”

  1. Voldemaras parašė:
    2016/11/23 08:37

    Mačiau per Discover kanalą. Pagirtina tai, kad stengiasi naudoti statyboje autentiškas medžiagas, technologijas ir įrankius…net maitintis stengiasi viduramžiškai. Hm, o gal tik pakazucha?

    • grumlinas parašė:
      2016/11/23 11:51

      Be abejo, tai ne jų natūralus gyvenimno būdas, grįžta jie į civilizaciją. Per Discovery (berods) rodė, kaip britai statė Senovės Romos laikų vilą irgi to meto metodais. Sunkus darbas, technologijų išradimas iš naujo.

      • scania parašė:
        2016/11/23 12:47

        Žiūrėjau truputį. Apie anglus. Manau, kad nė velnio jie neįkirto senų technologijų, mokslo trūksta. Ne juokas, rimtai. Ano amžiaus pradžios medinės spintos vis dar be plyšių, o šiuolaikinių meistrų, pasikausčiusių techologiškai ir moksliškai baldeliai išsivaikšto po 5 metų, jei ne po 5 mėnesių. Senovės meistrai žinojo tikrų amato paslapčių. Dabartiniams neišgalvot, nu niekaip.

        • grumlinas parašė:
          2016/11/23 12:51

          Nu bet mokinasi pamažu 😉

          • scania parašė:
            2016/11/23 13:30

            Paimk farmakologijos profesorių, kuris jokių žolių akyse nematė ir gydomųjų savybių nežino, aprengei džinsais, įdavei laboratorinių reikmenų – krepšį, puodą ir degtukų, tegu randa vaistų nuo plaučių uždegimo miške. Nu nemokyti protėviai rado, tai mokytas ras nesunkiai 😉

            • grumlinas parašė:
              2016/11/23 13:48

              Žolininkėmis mokydavosi keletą metų 😉 Iš kitos pusės – duok žolininkei tablečių krūvą – lai randa reikalingas. Yra skirtingas technologinis lygis, ir tai objektyvu. Kiekvienam – savo 😉

        • Gunas parašė:
          2016/11/23 15:27

          Priežastis ne tai, kad meistrai nemoka gaminti, o tai, kad gyvename pigiu vienkartiniu daiktu epochoje, kada viska lemia kaina ir kiekis. Apsimoka gaminti daug pigaus šlamšto, o nebvienetinius kokybiškus gaminius. Yra meistru ir dabar kurie gamina amžinus baldus iš mirkyto ažuolo, bet tai kainuoja tiek, kad mažai kas įperka.

          • grumlinas parašė:
            2016/11/23 16:05

            Amžinas mirkytas ąžuolas tebekainuoja tiek, kiek turi kainuoti, tiesiog pigaus vienkartinio šlamšto kaina žema (ir kai kada tebemažėja).

            • scania parašė:
              2016/11/23 16:27

              Na, Stradivarijaus smuikų lyg ir nepralenkė niekas? Bent jau tapyboj tai malevičiai nelenkia Da Vinčio. Nu ir Bethoveno muzika kiek daugiau išliekamosios vertės turi net už Čiurlionį. Ribiniai pavyzdžiai, rimtai nereaguokit 😀
              Dabar irgi yra, kas moka, yra meistrų. Bet, bičiuliai, ne visos amato paslaptys išliko. Todėl sakau, kad senieji meistrai – ne visad prilygstami. Noriu pasakyt – mūsų mokslas nereiškia, kad mes automatiškai gudresni už protėvius. Tik tiek 😉