Patinka man istorinės fotkės su Citroen’ais, kur kai kada net sunku tiksliai identifikuoti modelį 😉 Ir šiaip kai kada gali tik pafantazuoti, koks čia įvykis.
Senieji Citroen’ai
Gru 10th, 2016 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Gru 10th, 2016 by grumlinas
Smagu: ryto kava su Citroën’ais! Ačiū!
🙂
Che, įdomus dalykėlis, žiūrint iš istorinės perspektyvos: žmpnės fotografuodavosi prie mašinų ir autopramonė augo. Dabar žmonės nebesifotkina prie mašinų, ir ta pramonė trauksis.
Kaip indikatorius 😉
Automobilis tuomet buvo ypatinga.
O dabar? Ryte mintimis atsistok prie gatvės ir virtualiai ten būdamas suskaičiuok, kiek iš tų jaučia malonumą ryte besigrūsdami apšalusiose mašinose. Greitis joks, pavojus nemažas, užtat poreikis nepavėluoti tik kelia stresą. Po darbo irgi. Važiuoti apsipirkti irgi joks malonumas.
Iš visų kasdienių vairuotojų ne tiek daug važinėja toliau kaip, pvz aš, ir jau tikrai nedaug tiek vairuoja, kiek tu. O kiek malonumo už miesto? Vasarą remontas, žiemą slidu. O kur nėr remonto – mėnulio reljefas arba negalvojantys. Arba ir tas, ir tas.
Aišku, be mašinos dabar niekur, net nėra ko galvot. Bet malonumu vairavimą vadint yra nykstantis reiškinys 😉
Nupirko turtingas gruzinas savo sūnui 24’tą volgą, kad galėtų į paskaitas važinėti.
Po kurio laiko, išikviečia tėvą kuratorius ir sako:
-Jūsų sūnelis važinėja su 24’ta volga, tuo tarpu net profesoriai į paskaitas atvyksta autobusu ar troleibusu.
-Gerai,-sako gruzinas-tegul mano sūnus bus kaip visi, parduosiu daugiau avinų ir nupirksiu jam troleibusą….
😀