Feed on
Posts
Comments

Užsilenkė awto salono ventiliatorius. Pečiukas šildo, bet nėra kam tą šiltą orą į saloną įpūsti. Porą dienų kažką birbčiojo-trūkčiojo, kol penktadienį vakare pasakė „PSIO!“
Šeštadienį dar pavažinėjau, bo buvo svarbalų, bet be įprasto komforto, kai ir salone šiltra, ir langai neaprasoję. Atėjo suvokimas, kokie svarbūs šitokie nedideli komforto pasireiškimai.
Važiavuimas į karštaimylimądarbelį buvo… ėėė… eee… vienžo, atvažiavau 😉
Remontuosim, ką jau padarysi 😉

6 Responses to “Apie komforto praradimą”

  1. scania parašė:

    Motoras perspėjo, sakė, pirk kitą, tai nereikės važinėt be pečiaus. Nepaklausei – pats kaltas ;)t

    • grumlinas parašė:

      Nebuvo kada – pirmadienį pradėjo birbėti, antradienį jau BIRBĖ, trečiadienį-penktadienį buvau Rygoje. Grįžus – savaitgalis. Anyway, šiandien varau pas meistrelius 😀

      • scania parašė:

        Nu, kad neturėjai kada, irgi pats kaltas 😉
        Šiaip nuostabu, kai mechanizmas perspėja apie būsimus gedimus. Teko gyvenime matyt kurčiųjų mašiną, kai išgirdau nuvažiuojant – nors imk ir taisyk. Turbūt jie neturėjo savo meistro… Viskas barška, ūžia ir vaitoja.

  2. Rokas Arbušis parašė:

    Heh, žinomas reikalas. Vasarą važinėjau atvertais langais, o rudenį, kai langai rasoti pradėjo, variau pas meistrą.
    Šiandien ir vėl varysiu – neatlaikė kelionė į Vilnių per lietų valytuvas. Laimei, keleivio vietoje. Tik čia gal jau saugumo, ne tik komforto reikalas.

    • grumlinas parašė:

      Jooo, valytuvas būtinas. Keleivio vietoje gal nekritiškas, bet nepastebėtas awto iš dešinės nėra gėris 🙂