Radau įrašą su 1981 m. fotkėmis apie Sajanų-Šušensko HES ir prisiminiau, kad būtent tais metais aš ten sudalyvavu gamybinės praktikos metu. Rašiau apie tai kažkada, bet nutariau albume Flickr’yje išsisaugoti fotkes – gal kokiems memuarams kada prireiks 😉 Nes aplankyti vargu kada jau beteks. Būtų įdomu, bet specialiai netraukia.
Mumi 1981 m.
Potvynis 1980 m.
Vandens nuleidimo šulinys 1981 m. (igfn.livejournal.com/89324.html)
Vaizdas iš dešiniojo kranto viršaus 1981 m. 1
Vaizdas iš dešiniojo kranto viršaus 1981 m. 2
Kairiojo kranto elektros perdavimo linijos 1981 m. (igfn.livejournal.com/89324.html)
Bendras vaizdas 1981 m. (igfn.livejournal.com/89324.html)
1981 m. veikė jau 5 agregatai (igfn.livejournal.com/89324.html)
UPD. kolegos Osvaldo Šimonėlio iš G+ pagalba radau gražių dabartinių fotkių.
Tikras ketvirtakursis Gaspadorius. Aš tuo metu po Pabradės smėlynus klampojau su čebatais. Va ir apsisuka panašu istorijos ratas – vėl karinį rengimą studentams grąžinti žada. Gal ir buvusias statybvietes teks pamatyti kokiu ekspertu , bet jau iš šalies, prakaituot ar uodų šert gal nebereiks.O Pabradės dabartinį poligoną būtų įdomu palygint su buvusiu , kai kokius reportažus iš ten parodo – įdomu, bet kai nebe karoprievolininkas , nebekvies.
Apie 1997 buvau privažiavęs prie uždaro šlagbaumo. Gal reuiktų šią vasarą prasukti? 😉
Aš tai prie Žeimenos buvau ten šalia 2003, bet teritorijon nebandėm užsukt, nors dar nebuvom NATO, bet kariškiai mūsų ten aplink važinėjo.
O mane kai 2012 iškarino medkomisija, tai psio. Civiliokam ten ekskursijų nedaro manau. Nors kai 1999 tarnavau Visagino pasieniečių mokykloj, tai į AES veždavom ekskursantų, tiesa ten ne kariška, bet arti to.
“Nes aplankyti vargu kada jau beteks. Būtų įdomu, bet specialiai netraukia.“
Niekada nesakyk niekada – Nuveš ten ne tik Tave gi jau, jei ne šiemet- kitąmet, apkaltins uždelstos avarijos užprogramavimu betonuojant…
Manęs – ne. Esu va čia nagus prikišęs jau mūsų laikais:
http://www.hramhmao.orthodoxy.ru/poykovo/poiko-04.jpg
Весной 1999 года возведение храма было продолжено. Это поистине уникальный строительный объект. Начинавшие его профессионалы из российско-литовского предприятия «Сибста» во главе с Кястусом Визборасом заложили особый фундамент: каждая арматурина обрабатывалась специальным раствором против ржавчины. Ни один железобетонный завод не брался за изготовление сложнейших арочных конструкций для купола, и литовцы сами взяли на себя эту задачу.
Nuva, įsiamžinai.
Šiaip juokinga, kai rosijanai stato cerkves a la old Rus’ – Lenkijoje pilna modernių bažnyčių, o ir Lietuvoje yra, kai kurios visai neblogos. O čia blet senobinis maketas 1:1 😉
Taip, jokio moderno rusų cerkvėse, gal tai nėr blogai, kai beveik visos buvo sugriautos.
Nors modernui tam gelžbetoniniam irgi jau daug metų, net jei skaičiuoti nuo Nimejerio mieste Brazilija (1960)
Mūsų Matulaičio Palaimintojo liko be varpinės, nors Zuoko blog’o chebra buvom jį uždegę statyti ją superinę iš verslinykų pinigų.
Mums tą maketą labiausiai sutrukdė new švonderiai, šventesni už savo Patriarchą- parašė jam, kad kitatikiai stato.
Patriarchas Aleksijus II raštu jiems išaiškino… Padėkos laišku ir palaiminimu mums.
Tų statybų traktoristai šoferiai išmirę visi, nu arba artrito suriesti. Sovietinė technika, pensijos nesulauksi. Nu bet žmonės sovietijoj yra smulkus visa ko pinigėlis. Nederėtų pamiršti, kad visos tokios statybų nuotraukos yra belamorkanalo variacijos.
Anksčiau to negalvojau, betgi dabar yra su kuo palygint, ir asmeniškai žinau sovietinės technikos padarinius.
Darbas ten buvo tikrai nelengvas, mačiau.
Aš kiek kitu kampu. Vokiečiai gi irgi darbe nemiegojo 😀
Bet sovietų technikos valdymas… Vibracija, triukšmas, ergonomika jokia, dūmai, smarvė. Teko net ir man dirbt su traktorium, kur dirbdamas gali rėkt – pats savęs negirdi 😀 Cypimas ausyse penktadienį po darbo nutildavo pirmadienį iš ryto 😀
Sovietams nusispjaut ant darbininkų, nesgi jie dvasingi 😀 O kam dvasingiems šildymas kabinoj? 😀
Štai aš apie ką. Būtent šitas realybės štrichas. Amžinatilsį tėvo bendradarbių irgi nedaug liko.
Pasaulis, iš kurio pabėgome.