Na ką, pamažu pradedu dėti fotkes iš mudviejų su brangiausiąja eskapados į Saremų salas, bo giminės beigi artimieji nori išvysti, kur čia mes malėmės.
Išvažiavome nuo „Megos“ nei tai labai vėlai, nei tai labai anksti – 3:30 naktį iš penktadienio į šeštadienį. Snaudėme iki Statoil degalinės už Panevėžio, kur įlipo keli paskutiniai keliauninkai, o norintys galėjo apsitualetinti ir apsikavinti. Mudu su geresniąja puse įkalėme po kavos su dešrainiu, tai iki sekančio kavos-tualeto sustojimo ant LV-EE sienos vėlgi galėjo ramiai snūduriuoti. Jau šviesoje pasiekėme Virtsu, kur gerą pusvalandį palaukėme kelto į Muhu salą. Per tą laiką išgėrėme „Makaliaus“ užfundytą Kovo 11 proga šampaną.
Atplaukė didžiulis keltas (btw, bilietus į jį galima užsisakyti internetu, čia planuojantiems savarankiškas keliones). Suvarė transportą dviem aukštais. Keltas modernus, du salonai keleiviams, didžiulė užkandinė, daug sėdimų vietų, o sienose daug 220V elektros rozečių pasikrauti gadžetams.
Diena buvo ūkanota, drėgna, Baltijos jūroje ižas, per rūką nelabai kas tesimatė, bet kelionė tetruko nepilną pusvalandį, tai neprailgo.
Išvažiavę iš kelto, nuvažiavome į Koguvos etnologinį kaimą, bet apie jį bus jau atskiras fotoreportažas. Pakeliui Liiva kaime pravažiavome vieną iš pačių pirmųjų bažnytėlių, skirtą šv.Katerinai. tarp kitko, Saremose jai išvis skirta nemažai bažnytėlių.
Kelionė pradėjo patikti 🙂
