Žiūriu aš į tą žodžių trydą internetuose bediskutuojant, ką gi surado prof.L.Mažylis fricų archyvuose: originalą ar nuorašą – ir matau, kad dauguma eGzpertų sunkiai suvokia skirtumą tarp originalo ir kopijos. Tai va, tai gana paprasta: ant originalo visada yra atsakingo asmens ar asmenų parašai. Psio. Ir originalų gali būti ne vienas. Aiškinu ant pirštų: mano ex-kontora sovietmečiu buvo valdoma iš centro Maskvoje, tad raštvedyba buvo paveldėta dar iš carinės Rusijos, ir tos raštvedybos tradicijos aiškiai buvo nesvetimos mūsų signataramas.
Bet koks siunčiamas raštas būdavo pasirašomas vadovo. Pavyzdėlis: kontoros darbų planas „iš viršaus“ 1950 m., kurio buvo du tokie originalai, pasirašyti vadovo: vienas liko Maskvoje, kitą gavo adresatas Kaune vykdymui (btw, berods, neįvykdė). Abu totalūs originalai.
Aibė dokumentų būdavo spausdinami mašinėle keletu egzempliorių per kalkę, viršuje uždeant žymą „Egzempliorius Nr…“, ir visi egzemplioriai buvo originalai.
Visai kas kita, kai sprendimus priima labai aukšta valdžia ir spausdinamas tik vienas originalas, arba tarpinė grandis gauna raštą, kurį reikia toliau „nuleisti“ žemyn. Tada į vietas siunčiamos kopijos-nuorašai, patvirtinti įgalioto asmens (dedama žyma „Kopija tikra“), tačiau be dokumentą pasirašiusių asmenų parašų. Pavyzdėlis: kai tuometinė LTSRo valdžia nelabai krutino šikną, užtikrinant Lietuvos teritorijos apkartografavimą prieš pradedant masinį kolchozų steigimą – į veiklą įsijungė tuometinis TSRSo premjeras J.Stalinas, išleidęs specialų potvarkį, po kurio reikalai pajudėjo iš esmės. Čia galutiniai adresatai tegavo tik nuorašus-kopijas.
Tiems, kurie vistik dar nevisai suprato. Rašotės sutartį su kokia nors organizacija. Kuris sutarties egzempliorius yra originalesnis? O jei rašotės trišalę sutartį, a? Visi sutarties egzemplioriai yra originalai, turintys vienodą galią, ania?
Tai va tiek. IMHO situacija gana aiški: buvo surašyti keli Lietuvos Nepriklausomybės akto egzemplioriai, paskui surinkti signatarų parašai (matosi iš skirtingų rašalų, kad ne vienu metu). Vieną egzempliorių turbūt pasiliko dr.J.Basanavičius, kiti su atitinkamais vertimais ir lydraščiais išsiuntinėti užsienio valstybėms, parašant pripažinti Neprigulimą Lietuvą.
Kaip suprantu, su mūsų Kovo 11 aktu gavosi kiek kitaip – signatarai sudėjo parašus ant vienintelio egzemplioriaus, o po to jį kseroksavo, kiek norėjo 😉 Taip kad originalas tėra vienas, o nuorašų – aibė.
Jooo, ale kaip paaiškinti „visažinantiems“ tipo istorikams, kurie sovietmečiu nelankė paskaitų, nes buvo neprestižiška, ir nesužinojo dar iš carinės Rusijos perimtų raštvedybos taisyklių…
Jie tapo ne istorikais, o istorijos valdininkais 😉
Ne visi. Kai kas – šoumenais.
Bet to Bumbliausko garbei reikia pasakyti, kad kol kas tik jis atkreipė dėmesį į “litvinus“, ir net pripažino, jog ateityje reiks su jais LDK dalintis. Nedrąsiai taip.
Bumbliauskas pakolkas elgiasi kaip šešiolikinė, pirmąkart įgnybta į papą.
Kaslink litvinistų – pakolkas tik T.Baranauskas su jais kariauja jau N-metų, o šnekanti galva anuos iš savo krištolinio šoumeniško bokšto pastebėjo tik dabar. Tai, kad Aktą atrado mėgėjas-istorikas, parodo, kokia beviltiška yra mūsų profesionalių istorikų bendruomenė, kurią personifikuoja tokie dumbliauskai.
Jo, VVU dekano reakcija tikrai kaip turgaus bobos. Apgailėtina ir Mokslų akademija, juk berods yra koks tai Istorijos institutas.
Su tais rankraščiais/švaraščiais/juodraščiais paradoksai. Galėtų bent tą istorikai paaiškinti – gal 1918 metais buvo skubėta, tie rankraštiniai NUTARIMO du lapai Vokietijai perduoti, o po to – atspausdinti ir visų signatarų vėl pasirašyti.
Dar turėtų paaiškinti, kada tai buvo pavadinta AKTU, ar tai padaryta 1938 metais etc. Sulyginti parašų eiliškumą…
Visa tai bus padaryta. Problema būtent tame, kad visa istorikų govėda neatkėlė šiknos, bo, matomai, nebuvo finansavimo/programos etc.itd. Todėl iš jų dabar turi būti viešai negailestingai tyčiojamasi, nes tas Aktas nebuvo pas kažką užkištas už balkio, o viešai prieinamas, tereikėjo būti ISTORIKU.
Va, PUIKUS Tomo straipsnis, tik ką įdėtas:
T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?
http://alkas.lt/2017/04/01/t-baranauskas-vasario-16-osios-akto-originalai-ar-atrasti-vokietijai-skirti-egzemplioriai/
Taip, vargšą polonofilą` Bumbliauską jis mandagiai apspjauna ir gana argumentuotai išdėsto argumentus 😉
Man tai keista, kad Baranauskas – šiaip tikrai modernus, protingas jaunas žmogus žmogus aršus W priešininkas, netikįs , kad tosios raidelės neišvengiamai ateis nebūtinai per Varšuvą.
Alkas.lt pastoviai publikuoja tiesiog antilenkiškus straipsnius, lyg nesuprasdamas, kad BŪTENT taip davė forų Tomaševskiui ir kas svarbiausia – tai naudinga TIK kremliniams.
Ir tai – grėsmingų ES pokyčių išvakarėse.
Nieko nepadarysi – jis turi teisingas pažiūras vienu klausimu, ir klaidingas – kitu. Aišku, jis kur kas priimtinesnis Lietuvos reikalui kur kas labiau, nei tas paulauskininkų dumblas, kliedintis, kad Lietuva tuyri eiti savo keliu, o faktiškai tokiu b9du dirbantis kremliaus naudai.