Na ką gi, laikas pereiti prie Kuresarės pilies vidaus apžvalgos.
Pirmas pilies aukštas, į kurį įeinama tiesiai iš kiemo, kažkodėl įvardinamas kaip rūsiai, tad taip jį ir vadinsime. Ne visas patalpas apėjome, nes laiko buvo ribotai, tad mudu su mano geresniąja puse nutarėme padaryti dar vieną eskapadą į Saremas bendrai ir Kuresarės pilį konkrečiai.
Gana ilgokai truko, kol pavyko sudėlioti fotkes, nes mudu su geresniąja puse klaidžiojome kas kur ir fotkinome kas ką 😉 , nelabai sukdami galvas dėl kažkokios sistems, tad identifikuoti kai kurias fotkes buvo nelengva, o kelios taip ir liko neatpažintos.
Į vidų įeinama pro virtuvės duris, prieš tai iš kiemo pusės apžiūrėjus „užmūryto riterio kambarį“ [2] – iš pilies vidaus įėjimo ten nėra.
Tik iš kiemo taip pat galima apžiūrėti ir šulinį [6] – jis paslėptas sienoje esančioje gilioje nišoje.
Virtuvė [5] – didžiulė patalpa su kolona viduryje, remiančia skliautines lubas. Dabar čia įrengta bilietų kasa ir suvenyrų kioskas. Deja, jokios knygelės apie Kuresarės pilį kokia nors suprantama kalba ten neradau, tai visa info – iš gidės pasakojimo ir labai nedaug iš internetų (praktiškai tuščia).
Iš virtuvės kairėn per arką patenkame į kūryklos didžiają patalpą [3], kur dabar pastatyta gėdos stulpo replika. Iš kūryklos didžiosios patalpos per dar vieną arką kairėje patenkame į mažąją kūryklos patalpą. Be to, iš kūryklos didžiosios patalpos tiesiai yra užrakintos durys į šachtą aplink Ilgojo Hermano stebėjimo bokštą.
Iš virtuvės dešinėn per arką patenkame į mažąją bravoro patalpą [7], kuri susijungia su didele patalpa, neįvardinta pilies schgemoje. Iš didžiosios patalpos yra įėjimas į mažają bravoro patalpą [8], dabar ten įrengtas moterų tualetas. Toliau iš didžiosios bravoro patalpos laipteliais nusileidžiame į didžiulį dviejų navų rūsį [9] su vėlgi nuostabiais skliautais, peremtais kolonomis. Rūsyje šiuo metu įrengta mano jau aprašyta Saremų salų gyventojų tautinių rūbų ekspozicija.
Einant rūsiu iki galo, prieiname hipokaustinės krosnies [10] priemenėlę su užrakintomis durimis. Priemenėlės dešinėje matosi pati hipokaustinė krosnis, kuri kažkada šildė virš rūsių pilies pirmajame aukšte esantį didįjį valgomajį (jo grindis). Buvo dar viena hipokaustinė krosnis, kuri šildė vyskupo apartamentų vidurinį kambarį, bet iki jos, esančios vienoje iš [11] patalpų mes nepriėjome.
Apart Saremų gamtos skyriaus, išėstyto trijojes patalpose [11], liko neaplankytos užrakinta patalpa [1] ir šachta aplink Ilgojo Hermano bokštą [4].
