Pagaliau priešpaskutinis įrašas apie Saremų eskapadą. Norėjau sukergti kartu su Pernu įspūdžiais, betbūtų gavusis biškį mišrainė, tai lai būna atskiras įrašiukas apie kelionę iš Anglos iki kelto ir keltu per sąsiaurį į žemyną.
Rytas, kaip jau minėjau, buvo šaltokas, tad medžius dengė graži šarma. Gana greitai privažiavome dambą per sąsiaurį tarp Saremos ir Muhu salį, paskui iki kelto. Mums pasisekė – sutaupėme valandą laukimo, nes autobusas dar tilpo į belaukiantį keltą. Sąsiauris vėlgi pilnas ledų ir apgaubtas rūko.
Saremos kraštovaizdis 1
Saremos kraštovaizdis 2
Kažkokia labai senobinė kirchė 1
Kažkokia labai senobinė kirche 2
Saremos kraštovaizdis 3
Saremos kraštovaizdis 4
Saremos kraštovaizdis 5
Saremos kraštovaizdis 6
Saremos kraštovaizdis 7
Saremos kraštovaizdis 8
Saremos kraštovaizdis 9
Saremos kraštovaizdis 10
Saremos kraštovaizdis 11
Saremos kraštovaizdis 12
Saremos kraštovaizdis 13
Saremos kraštovaizdis 14
Sąsiauris tarp Saremos ir Muhu salų 1
Sąsiauris tarp Saremos ir Muhu salų 2
Sąsiauris tarp Saremos ir Muhu salų 3
Ledai tarp Muhu salos ir žemyno 1
Kažkaip tas šiaurės kraštovaizdis patraukia. Neveltui mus matyt įvardijo kaip šiaurės europiečius. Gal kokia “reinkarnacija“ dar iš tų vietų… .
Ir pas mus kažkiek panašių peizažų, ypač pavasarį, yra.