Nuskenavau šiek tiek senų neįvardintų šeimos nuotraukų iš pusbrolio mamos (a.a.) archyvų. Šias dvi skiria, berods, ketvirtis amžiaus – pirmoji daryta ~1950 metus, antroji – ~1975 (maždaug, nes jokios info). Mano seneliai iš Mamytės pusės: Anastazija ir Jokūbas Žąsyčiai. Nepilni 6 ha žemės, 8 vaikai. Visas gyvenimas praėjo sunkiai dirbant. Geriausios mano gyvenimo akimirkos – vasaros jų sodyboje.
Ūgtelėjo močiutė per ~25 metus 🙂 , arba senelis sužemėjo 🙁
Man jie visad buvo tokie, kaip antroje fotkėje, tad irgi nustebau, pirmąją pamatęs.
Svarbu mūsų šaknys. Malonu , jei žmogus bendravęs vaikystėj ir prisimeni senolius. Aš matęs visus a.a. keturis [bet vyriausio senelio nepamenu, tačiau yra giminėj foto kur mes kartu]. O su kitu bendravau dar 19- mečiu studentu būdamas. Giminė yra išleidusi ir Mamos pusės giminės iliustruotą istoriją “ Tas ilgas kelias namo…“, VPU leidykla, 2009, 88 p., ISBN 978-9955-20-468-8.Tėčio pusės istoriją svajoju išleisti pats, jei pavyks.
Kai pats jau senelis 6 metai, įdomu, kaip prisimins ir mane.
Tėvelio tėvų neprisimenu, nors irgi yra fotkė, kur aš seneliui ant kelių sėdžiu, o pas Mamytės tėvus visos vasaros iki studijų laikų praleistos.
Tėvelis jau dvi memuarų knygas išleido, bet tik privačiam naudojimui.
Reiks ir man kada pradėti rašyti 😀
…joo , kas belieka….:(