Feed on
Posts
Comments

Apie religijas

Radau kažkur kažkada internetuose:
Budizmas – mintis.
Pagonybė – jausmas.
Islamas – valia.
Protestantizmas – darbas.
Judaizmas – pareiga.
Katalikybė – paprotys.
Ateizmas – išskaičiavimas.
Stačiatikybė – likimas.

2 Responses to “Apie religijas”

  1. Kleki Petra parašė:

    Kadangi“ Minčių“skyrelis – galima pamyslit.
    Terminas Pagonybė sakoma kilęs dėl žeminančio požiūrio iš “teisingų“ konfesijų , pagans iš angliakalbių kraštų teologų, paganyj – iš rosijaniškų ir slaviškų. Patys save tikintieji tuo keliu vadinasi pas mus Romuviečiai, japonus – Sintoistai, indėnus – Wakan Tankan [ Vakantanka – Didžioji dvasia [ dar Manitou]]. Jie apibendrintai yra Gamtos [žemiškos ir kosminės] pirminio prado išpažinėjai. Kaip ir krikščionybėje [ pas katalikus, protestantus , stačiatikius [ anksčiau vyravusius sentikius] – apskritai Bizantiškąją Bažnyčią , taip ir pas Motinos Žemės tikinčiuosius yra pripažįstami gerieji Aukščiausiojo [ mokslininkai filosofiškai dažniau vartoja terminą Apvaizda , Pasaulio Protas ir pan.] pradai angelai ir blogieji – demonai [ velniai]. Šiaurės Amerikos indėnų daugiakalbėse gentyse pasikartoja pavadinimas [chinklas Vakonda – gerosios dvasios ir chalvuk Vakonda – blogosios]. Lietuvių religyjotyroje tos dvasios turi daug pavadinimų – Perkūnas, Žemyna, Agnė, Laima, Milda, Aitvaras ir t.t.
    Politeistiniuose tikėjimuose [ pvz. Graikų – Dievai ir pusdieviai [suprantama panašiai kaip dvasios] yra Olimpe ir vadinasi pvz. Dzeusu, Prometėju ir kt.
    Monoteistiniuose tikėjimuose pradedant judėjams , kur Viešpaties vardas neminimas [ teologai įvardija Jehve], pas krikščionis Šventa Trejybė , pas musulmonus Alachas – yra vienetiniai Dievų įsikūnijimai su gausa jau minėtų dvasinių “pagalbininkų“ [angelų ir šėtonų pagal hierarchijas aibė]. Popiežius Pranciškus pripažino šėtono egzistavimą, ajatolos, mulos ir imamai – šaitano.
    Viskas kaip ir susiveda į filosofinius priešybių vienybės ir antagonizmo dėsnius. Trumpai – gėrį ir blogį. Žmonės su savo sielomis yra pasirinkimo kelyje tarp jų.
    Poste tikėjimų įvardinti pagrindai [ mintis, jausmas, valia ir kt.] kaip ir nurodo kelius į tą ar kitą religiją. Na gal ateizmą negalima laikyti religija [tai būtų sakykim išimtis iš taisyklės, nes jis neigia dvasinį pradą [Kantiškąjį ir Hegeliškąjį Idealizmą], save ateizmo teoretikai įsivaizduoja mokslo tyrėjais, bet tarkim “gerųjų“ religijų aspektu panašiu galima manyti Satanizmą, kur tikintieji blogio pergale, garbina blogio įvaizdžius.
    Kaip ir visose ideologijose [nors sakoma religijos nėra ideologijos] – atsiranda naujovių . Dabar yra užuomazgos pavyzdžiui mokslinio tikėjimo [nes neįrodyta] į Ateivių iš Visatos su aukštesniu išsivystymu dominavimą ir mūsų – žmonių “reguliavimą“. Aktyviai ieškoma to “stebuklo“.
    Faktiškai iš ką mes turime pažinime [ begalybės sąvoka, laiko su nesuvokiama dar pradžia ir laukiama pabaiga , nors suprasti kas buvo iki to ir būtų po to nesuvokiama],suvedama į pirminio sprogimo teoriją ir plėtimąsį su laukiamu lėtėjimu ir sustojimu… .
    Taip , kad mokslas ir kultūros istorija dar turi didelę galimybę pažinimo plėtrai. O kas nežinoma , bandoma pagrįsti tikėjimu.
    Tai teko susipažinti studijuojant Teorijų ir politinių doktrinų istorijoje ir Religijų teisėje.

    • grumlinas parašė:

      Viskas ok, bet šiuolaikiam žmogui – perdaug ilga ir perdaug sudėtinga 😉
      „pagonybė“ – labai apibendrinantis žodis, nes pagoniškųjų/multiteistinių religijų kur kas daugiau, nei monoteistinių.