Nacių okupacijos metu, kai prancūzai tradiciškai beviltiškai pralaimėjo vokiečiams, Prancūzijos pramonė turėjo dirbti Vokietijos karo mašinos naudai. Tačiau kai kurie prancūzai vis tik sugebėjo nepasimesti ir parodyti nors simbolišką pasipriešinimą okupantams. Tarp tokių buvo tuometinis Citroën prezidentas Pierre-Jules Boulanger, kuris atsisakė tiuesiogiai susitikti su jį įgaliotu „šefuoti“ autokonstruktoriumi dr. Ferdinand Porsche, o su vokiečių valdžia bendravo per tarpininkus.
Tačiau gamyba nesustojo ir Citroen karo metais (1941-1944) pagamino 32248 automobilius vokiečiams (ir 2052 – prancūzams).
Pagrindinė gamyba – sunkvežimiai: 3700 Type 23, 6000 Type 32U ir 15300 Type 45.
Tarp kitko, nemaža dalis šitų sunkvežimių tarnavo neilgai – prancūzai gamykloje išmušdavo žymę ant tepalo matuoklės neteisingoje vietoje, tad varikliai greit sugesdavo.
Type 23: 4 cilindrų 1911cc variklis (42AG), veža 1.500kg ir pakrautas sveria 3.500kg.
Type 32: 4 cilindrų 3053cc variklis (56AG), veža 3.200kg ir pakrautas sveria 5.200kg.
Type 45: 6 cilindrų 4.580cc (73AG) variklis, veža 4.500kg ir pakrautas sveria 7.600kg.
Ačiū! Šaunuolis Boulanger! Teko skaityti, kad Lefebvre buvo įpareigotas sukonstruoti ar tai
visureigį ar tai amfibiją, bet konstravo konstravo per visą karą – taip ir nieko neiškonstravo 🙂
Toji klastinga neteisingoje vietoje išmušta žymė priminė 1968 metais Kaune klaidžiojusį pasakojimą apie JAWĄ -250.
Išardžius naują užkalusį variklį ant stūmoklio po nagaru aiškiai matėsi įrėžtas užrašas – IVAN XYЙ
Čekai sekė prancūzų pėdomis…:(
Čekai jau pamiršo 1968 metus ir yra didžiausi Putlerio subinlaižiai.
ir vengrai, pamiršę 1956- tuosius. Co to nie to 🙁
Dar Trampas, tikįs KGB pulkaunyku labiau, nei savo specialiųjų tarnybų darbštuoliais
Per mažai juos sovietai juos atpyzdino, škias…