Šiaip mūsų šeštadieninės išvykos pradinis planas buvo aplankyti Šakių rajono įžymybes. Bet į darbą atėjęs kolega, su kuriuo planavome važiuoti kartu, pasiūlė pavažiuoti į pajūrį. Nu ir išvažiavome į tą pajūrį tipo Klaipėdą-Melnragę-Girulius. Pakeliui kilo mintis nusipirkti skanios rūkytos žuvies, o pati geriausia rūkyta žuvis ant Lietavos yra tokiame Priekulės kioske, į kurį veža Kintų produkciją. Tai planas vėl pasikeitė 😉
Nusipirkome žuvies (pora fantastiškų rūkytų upėtakių, jūros ešerys, silkė česnakų padaže ir dar kažkas), nutarėme, kad į tą Klaipėdą nėra ko važiuoti, nes mano kolega nebuvo lankęs šitų kraštų. Tada pasukome į Dreverną, atrenovuotą mažąjį uostą. Matosi buvusio iki 1 m potvynio pėdsakai, vanduo vis dar pakilęs bent kokius 70 cm.
Iš Drevernos nuvažiavome į Ventės ragą. Vėjuota, šalta, Nemunas irgi patvinęs be proto.
Sekantis sustojimas – Minijos kaimas. Nors ant žvyrkelio buvo ženklas „Kelias apsemtas“, bet to apsėmimo tebuvo belikę kokie 15 cm. Nu bet buvo, tik pravažiavome be problemų. Minija rudeniškai tyli, dauguma iškylavimo laivų tvarkomi-remontuojami. Pasivaikščiojome, tokia faina ramybė.
Grįždami pasukome atgal Sakūčių-Žemaitkiemio plentu. Čia tai laukė siurprizas – TIKRAS POTVYNIS. Dar 25-30 cm vandens – ir geroka kelio bus atkarpa po vandeniu. Aplinkinės pievos primena ežerus, net pavasarį jos mažiau užsemtos-užledijusios. Blogiausia, kad pučia stiprus vakaris, kurio genamos bangos jau ardo kelio pylimą. Taip kad šviečiasi rimtas kelio remontas.
Na ir tada beliko nuvažiuoti į garsiąją traktorinę „perkėlą“ prieš Rusnę Šilutės-Rusnės plente. Taip, ji veikė, susirinkę bent desėtkas awto. Mes tik paspoksojome į vyksmą (nėra ko tuščiai užimti kažkieno vietą) ir grįžome namo.
