Na ką gi, 2017-ieji daro tūūū-tiūūū, laikas apibendrinti, kas gi nuveikta.
1. Pagrindinis – pakeičiau darbą. Buvo AGI, dabar – KKC. Iš vadovų į prosto specialistus 😉 Tačiau kai kada žmogus suvokia, kad jei jis tikrai nori užsiimti tuo, kuo jis nori užsiimti – reikia apsispręsti ir daryti, o ne mekenti apie sudėtingybes. Taigi, po >34 metų vienoje darbovietėje dabar užsiimu tiesiog kartografija, dirbu prie vieno karinio kartografavimo projekto, kuris Lietuvoje letargo miegu miegojo nuo 2004 m., o kitais metais startuojam dar tris ne mažiau svarbius 😉
2. Pakeičiau awto. Kai paaiškėjo, kad Padangiuxo sutvarkymas iki normalios būklės neleistinai padidins jo likutinę vertę, pajėmiau C5 2.0HDi Exclusive 2008 su beveik visais įmanomais mygtukais. Ir visa tai už 2k EUR 😉 Awto nuo 2011 Lietuvoje, važiuota nemažai, bet prižiūrėta puikiai, tfu-tfu-tfu-per-kairį-petį.
3. Kaip niekad aiškiai suvokiau, kad jei kas nors užgrobtų Lietuvos televizijas – aš to net nepastebėčiau, jei mano geresnioji pusė nepraneštų šitų novynų. Po kelis mėnesius neįjungtas mano TV tapo norma.
4. Totaliai perėjau nuo popierinių knygų skaitymo prie internetų ir praktiškai nebeskaitau grožinės literatūros. Per visus metus (pakartotinai) perskaičiau tik Ž.Verno „Robūrą Nugalėtoją“, „20 tūkstančių mylių po vandeniu“, „15 metų kapitoną“ ir „Paslaptingąją salą“. Užtai labai neblogai, besiruošdamas savo LEGO dvarelio projektui, išsistudijvau ATR dvarų architektūrą bei gyvenimą ir susilaužiau mūsuose egzistuojančius stereotipus.
5. LEGO dvarelis. Dulka ant lentynos, bo neužeina įkvėpimas+susikaupimas 🙁 Užtai kaupiu idėjas 😉
6. Labai daug keliavome: Ukraina, dukart Latvija, n kartų Lenkija, daug kur po Lietuvą – pusę metų buvau bedarbis 😉 Šiltnamio efektas tikrai priklauso nuo manęs, bo kilometrų prisukta nemažai.
7. Muzika. Šiemet neatradau nieko, kas užkabintų.
8. Filmai. Težiūriu tik dokumentiką, ypač visokias rekonstrukcijas tipo „Victorian Farm“ ar „Roman Villa„. Visas tas mianiniz triukšmas kažkur toli, manęs visiškai nedomina.
9. Socializacija. Kuo toliau – tuo manęs mažiau internetuose. Darbe esame apsaugoti nuo visų socialinių tinklų, tad vakare užtenka laiko tik perskaityti dienos naujienas, o rašyti jau tyyyngyyysyyy…
„ATR dvarų architektūrą bei gyvenimą ir susilaužiau mūsuose egzistuojančius stereotipus.“
Kiek smulkiau paaiškinkite – kokia lūžio priežastis?
Sveikinu vadovo naštą pakeitus į įdomią ir širdžiai mielą.:)
Kūrybingų, darbingų ir rezultatyvių metų!
P.s. o C5 patenkintas?
1. Jei labai trumpai – mes dažniausiai matome dvarą kaip kokį Rietavo ar Verkių pilnus pramogų, tuo tarpu dvaras dažniausiai kokia Veliuona, t.y. tiesiog didelė kaimo trioba ir ūkinis gyvenimas ištisus metus, nes ką pasėsi – tą ir pjausi, o ką nusipjausi – tą ir valgysi. Smulkiosios šlėktos gyvenimas buvo nelengvas.
2. Ačiū. Nieko nėra smagiau, kaip vienas viršininkas virš galvos ir šiukšlių dėžė po tavimi. Ir ničnieko daugiau.
3. Patenkintas.
Hmmm, iš esmės – puikus apibendrinimas. Gratz, bro! 😀
Ir netgi tinka kaip naujametinis linkėjimas: kad kitąmetis apibendrinimas būtų dar labiau! 😉
Ir net tinka kaip prašymas nedingt suvisam iš tinklo: kad kitas apibendrinimas būtų! 😀
Nemanau, kad dingsiu – tiesiog interesų tiek, kad viena šikna visų kampų apeit neina 😉
Skaityti Gaspadorių Palėpėj jaukiau, negu Snukiaknygėj. Gaila , kad ukvata mažėja rašyt. Nors aš vėlyvas pasijungėlis, bet bendrauti smagu buvo. Norisi ir toliau.
Pagal savo kailį matau dėsningumą – iš “viršikininkų“ į liaudį [man pradžia buvo keli metai žmogum ant žemės ir pora dešimtmečių dar ir už kitus galvoti, o pabaigoj keli metai vėl būti savimi]. Liko dar vienas žingsnis neužilgo – užtarnautas laikas savo pomėgiams ir apmąstymams. Manau tai dar ne kiti metai Tamstai, bet bus… .
O buities [padebesiuko] pokyčiai ir kt. gerai, Po to bus tik sunkiau, neberūpės tai .
Va kelionės tai smagumėlis. Teduoda Manitu Pačiam ir kitiems metams sveikatos bei galimybių keliaut ir dalintis. Laimės su Geresniąją Pusele ir dukrelei, bei katinui sėkmės 2018. Visiems Palėpės lankytojams best wishes… .
Snukiaknygė – ne ta vieta, kur aš kažką rašau – ten tiesiog familijai paviešinami kai kurie mūsų su brangiausiąja įvykiai.
O šiaip tai metai sudėtingi ir nelengvi, bet pozityvūs iš esmės.
1. Tai išties svarbiausias pokytis. Smagu, kad dabar dirbi mėgstamą darbą.
2. Žinant, jog Tau auto iš tikro tik susisiekimo priemonė, fain – stilius išlaikytas.
3. Ne tik nepagirtina, bet ir arogantiška dirbant valstybinėje įstaigoje. Švonderių (jau trispalvių) nūnai gal daugiau, tad geriau tuom …nesigirti. Bent.
4. Dėl knygų – klipų laikais neoriginalu tai.
5. Hobis kuo keistesnis tuo geresnis
6. Puikios tos kelionės, tiksliau – tai, kad visos aprašytos. Ir tai padaryta „senobiškai“ – PALĖPĖJE – kur gali bet kada užsukti ir be ypatingų pastangų būtent į tą jos kampelį į kurį nori sugrįžti.
Linkėčiau kitais metais aplankyti Naisius ir jei tai darbo statuso leidžiama- DLK paveldą Baltarusijoje.
8. Labai puikus dalykas tokia dokumentika. Apgailėtina (ir nusikalstama) tiesiog, jog jos beveik nerodo per mūsų TV (tik kažkiek apie gamtą iš BBC).
9. Atgaivinti PALĖPĘ ir vsio!!!
7. Tad pats laikas prie klasikos, kur net Šostakovičius, pasirodo, ne toks ir nuobodus….
Tad linkiu visiems kuo puikiausių Naujųjų:
https://www.youtube.com/watch?v=vauo4o-ExoY
3. Aš neslepiu nei to, kad nesidomiu krepšiniu ar panašiais niekais, nei to, kad TV man praktiškai neegzistuoja, nes tai tėra mėšlo smegenims gamykla.
9. Palėpė tebegyva. Tiesiog kitokia, nei buvo.