Seni žemėlapiai kai kada pateikia įdomių stagmenų, apie kurias nesusimąstome kasdieniniame gyvenime. Bent jau taip nutinka man. Peržiūrinėdamas tyarpukario lenkiškus topografinius Vilniaus krašto žemėlapius, vis randu įdomių (bent jau man) dalykų, priverčiančių šiek tiek susimąstyti.
Prieš pusantrų metų rašiau apie mudviejų su brangiausąja kelionę į Grabijolus ir jų apylinkes. Fainas kaimelis, btw, dar kartą rekomenduoju aplankyti.
Besilankant atkreipiau dėmesį į anapus Neries esančius sodybos likučius.
Kažkaip tuomet neužsifiksavo Vikipedijoje pateiktas įdomus faktas:
Tarpukariu Grabijolų kaimą nuo kito Neries kranto skyrė Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija, ėjusi upės viduriu. Tuo metu Grabijolų dvare buvo pastatytas lenkų pasienio postas, o Grabijolų kaime, didžiausiose valstiečių sodybose patalpas nuomavosi Lietuvos pasienio policija. Abiejų krantų pasieniečiai, norėdami pasirodyti, organizuodavo šventes savo upės pusėje.
Ir va dabar M1:25000 lenkiškame žemėlapyje tas faktas nukrito į savo vietą.
Taigi, ką matome žemėlapio fragmente iš Mapster?
Kairiajame Neries krante (apačioje) lietuviškieji Grabijolai, aukščiau jų – lenkų Sienos Apsaugos Korpuso sargybinė (Stražn.K.O.P.). Pagal žemėlapį tai būtų tie matomi sodybos griuvėsiai. Nzn, ar čia Vikipedija, ar žemėlapis biškį netikslūs, nes pats Grabijolų dvaras, teisingiau, palivarkas (Fw. Grabialy) yra kiek į vakarus.
Tarp kita ko, netgi kelių prie sargybinės (trikampis) konfigūracija per 80 metų nepakito, ką galima pamatyti lietuviškuose ortofotožemėlapiuose 😉
Tie patys sodybos/sargybinės(?) gruvėsiai iš dešiniojo Neries kranto.
Čia jau kaip ir norėjau atsisveikinti, bet įtariu, kad skaitytojai nustebę paklaus: „Ei, o kur apie judėjimo laisvę?“ Yep, va mintis apie judėjimo laisvę ir sukėlė tas žemėlapio fragmentas.
Kažkada iki 1PK per Nerį čia buvo medinis tiltas, sudegintas karo pradžioje. Jis nebuvo atstatytas, ir tada man kažkaip nekilo mintis, kodėl? Juk jis gerokai sutrumpintų kelią iš Grabijolų ar per Grabijolus link Meižionių, o toliau link Kernavės ar Dūkštų? O neatstatė jo todėl, kad tuo metu čia ėjo siena tarp dviejų priešiškų valstybių ir jokios judėjimo laisvės čia nebuvo. Tad ir tilto nereikėjo. Na o paskui pasikeitė kelionių kryptys ir psio – tiltas liko tik atsiminimuose.
Taip kad judėjimo laisvė yra toks dalykas, kuris sunkiai atsiranda, bet gali lengvai pranykti. Aišku, šiandien prie tos buvusios sodybos/sargybinės nesunkiai privažiavome (jei nesukti galvos dėl šunkelio per mišką), bo sienų nebeliko. Ir galėjome pažvelgtį į Grabijolus taip, kaip į juos kažkada žvelgė lenkų pasieniečiai.
Kaslink judėjimo laisvės tarp Lietuvos ir Lenkijos. 15 sienos perėjimo punktų skaitytojų pasirinkimui 😉
