Mass-medijos pilnos info apie baisų potvynį Pamaryje, tad šį savaitgalį su brangiausiąja nutarėme patikrinti, kas gi ten iš tikrųjų vyksta. Tiesą pasakius, ten blogiau, nei rėkia mass-media.
Nuvažiavome pas giminaičius Žemaitijoje ir kartu išvykome link Ventės rago. Pernai rudenį beveik užlietas kelias dabar jau nebe tokiame pavojuje, nors pievos ir apledijusios, o pats kelio pylimas gerokai pažeistas.
Ventės rage daugybė žmonių. Marios apledijusios, tačiau yra protakų, properšų, įtrūkimų, tad ant ledo lipti rizikinga. Pats Nemunas užšalęs.
Apžiūrėję Ventę, pasukome link Rusnės. Pakeliui dar pasižiūrėjome Šilutės polderius, pilnai užlietus vandens.
Iki Rusnės privažiuoti be šansų – kilometrą nuo Šilutės, prieš Kazio Griniaus tiltą pastatyti draudžiantys ženklai. Pilna smalsių lietuvių, fotografuojančių užlietas pievas. Matėme ir eGzpertą, išdidžiai aiškinantį, kad čia jau išsiliejęs Nemunas. Tiesą pasakius, vasarą po tuo tiltu teka keli poros metrų pločio griovai, o iki Nemuno dar pielyti 5 km. Nu bet eGzpertai žino, ką sako 😉
Kitą dieną sumąstėme nuvažiuoti iki Šyšos kaimo priešais Uostadvarį (Rusnės saloje). Jooo, dorai neišvažiavus iš Šilutės, atsirėmėme į vandenį.
Na ką gi – tada pavažiavome iki Juknaičių ir iš ten pasukome į Sausgalvius – gal ten privažiuosime iki Nemuno. Mjooo, nujooo, nifigooo… Šiaip keliu galima būtų rizikuoti važiuoti džipu, be jei paslysi ir nersi šalikelės griovin – teks ieškotis vikšrinio traktoriaus 😀 Tad beliko grįžti iki Kazio Griniaus tilto ir padaryti užsemtų pievų panoramą.
Grįždami namolio, užšokome ant Rambyno kalno. Nemunas nėra tragiškai ištvinęs, daugiau kliuvo Rusijai. O va ties Skirsnemune vanduo praktiškai skalauja Panemunių kelio pylimą.
Tai va tokie įspūdžiai iš Pamario potvynio…
