Važiuodami pro Zapyškį (kuris šiaip turėtų vadintis Sapiegiškiu), visi pastebime kažkur palei Nemuną besidriekiančiose pievose stovinčią Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią. Ir turbūt ne vienam kyla klausimas: „Kokio galo ji stovi pievose, o ne miestelyje?“
Pažvelkime į 1996 m. topografinį M1:50 000 žemėlapį su uždėtais OSM keliais, hidrografija ir pastatais. Na taip – gyvenvietė sau, bažnyčia sau. O nemunas bėga savo vaga.
Wikipedijoje yra užuomina apie šitą keistenybę: „XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą.“
Susidomėjau tuo dalyku ir priėjau išvados, kad iš tikrųjų potvyniai niokojo miestelį ir anksčiau, ir gerokai agresyviau.
Pažvelkime į ~1860 m. topografinį Lenkijos Karalystės M1:126 000 žemėlapį su uždėtais OSM keliais, hidrografija ir pastatais. Ir čia matome, kaip Nemuno vaga stipriai pasislinko į pietus ir iš esmės sunaikino pusę miestelio ir, matomai, užliedavo likusią dalį. Tad nenuostabu, kad miestelėnai susikraustė, kur aukščiau, o bažnyčia liko savo vietoje.
Tai va, ką galima pamatyti sename ~170 metų senumo žemėlapyje 🙂
UPD.
Radau dar vieną, šįkart carinės Rusijos M1:84000 (dvivarstį), žemėlapį. Išleistas 1916 m., tačiau nėra jokių Kauno tvirtovės įtvirtinimų, tad sudarymas ne anksčiau 1885 m., ir greičiausiai tai tiesiog pakartotinis tiražas. Jame jau matosi dabatinės miestelio struktūros pradžia, o ir Nemunas iš esmės dabartinėje vagoje.
