Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno).
Tačiau kolega Gediminas iš feisbuko visai logiškai paklausė, ką gi fotkinau, jei anot tos pačios Wikipedijos; „Pilies vietoje buvusias dviejų kalvelių liekanas 1946 m. nuplovė Nemunas.“
Teko pasikrapštyti pakaušį ir pabandyti paieškoti senų žemėlapių, kur situacija būtų bent kiek aiškesnė.
Pirmas – 1892 m. sudarymo rusiškas M1:84000 (dvivarstis) žemėlaspis.
Ir čia matome labai įdomų dalyką – nors Talkoto upelis ir neatvaizduotas, bet matomai tuomet jis įtekėjo į nedidelį įlankėlę Nemune apie puskilometrį labiau į rytus, nei dabar (į tą pačią įlankėlę įtekėjo ir pro tuometinį Skirыnemunės dvarą iš šiaurės sruvenęs kitas upelis). O tai reiškia, kad Nemuno krantas čia yra labai judrus.
Ką ir pamatėme 1940 m. atnaujintame (naudojant 1892-93 m.) sovietiniame M1:50 000 žemėlapyje; Nemunas „nustūmė“ tą įlankėlę į vakjarus.
1946 m. M1:25000 sovietiniame žemėlapyje matome, kad tos įlankėlės nebeliko, o Talkoto upelis varo tiesiai į vakarus.
Uždėjus ant TOP50LKS dabartinę Nemuno vagą iš Lietuvos georeferncinio pagrindo (mėlynas plotinis užliejimas), matome, kad Nemunas paskutinius 20 metų gana stabilus. Kauno HE vistik vertėjo statyti.
Na ir apibendrinant sukroviau ant TOP50LKS visas 3 ankstesnių žemėlapių krantų linijas.
Išvada nedžiuginanti. Jeigu tos 1946 m. nuplautos kalvelių liekanos nebuvo kartografuotos ir kasinėtos, surenkant įrodymus, kad tai tikrai Kristmemelis – tai šansų rasti Kristmemelį nedaug.
Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad Kristmemelis buvo ant tos nedidelės pakilumėlės į pietus nuo centre esančio ežeriuko (kuris kažkada greičiausia buvo Nemuno įlanka. Cariniame ir sovietiniuose žemėlapiuose čia pavaizduotas skardis rodo aktyvią kranto eroziją, ir greičiausiai ten buvusi pilies kalva ir nugriuvo į Nemuną. Dabar ši vietą sausumoje, bet potvyniai ten sujaukė visus žemės sluoksnius.
Na bet čia mano filosofijos 😉
