Kažkaip pastebėjau, kad anot mano dvarų žemėlapio buvusiame Klaipoėdos krašte kur kas mažiau dvarų, negu likusioje Lietuvos dalyje. Pasidarė smalsu, kokia to priežastis. Teko pasinerti į internetus, uždavinukas įdomus, bet užimantis laiko, tai išvis užmečiau kitas internetines pramogas 🙂
Na ką gi – kadangi vokiečiai gana rimtai domisi savo geneologija ir turi tam pašvęstų tinklalapių, pavyko rasti pagal kaimus sukapotą Klaipėdos krašto prieškarinį M1:25000 topografinį žemėlapį. Susirankiojęs gabaliukus, susimontavau blokus pagal Memel, Haydekrug ir Pogegen apskritis. Atsiveria tikrai įdomus vaizdas, kaip drastiškai pakito tas kraštas po karo. Na o dvarų ir palivarkų prieš karą tikrai gerokai daugiau, nei dabar išlikę (dažniausiai – griuvėsių) – įvertinčiau geriausiu atveju 50:50, jei išlikusiu dvaru laikysime bent griuvėsius. Anyway, pamažu badau naujus dvarus. Įtariu, kažką panašaus reikis surengti ir carinės Rusijos dvarams Lietuvoje, nes jų tikrai buvo daugiau, nei inventorizuota Kultūros paveldo departamente 😉
Dabar gi norėjau parašyti apie įdomų pastebėjimą, kuris susigeneravo, peržiūrint tuos žemėlapius – kas gi rūpėjo tuometinimas topografinių žemėlapių naudotojams ir tuo pačiu sudarytojams. Be tradicinių topografinių objektų, žemėlapiuose yra ir svarbių kariškiams bei šiaip keliauninkams objektų, savotiškų civilizacijos požymių, kurių dalies nebeliko šiuolaikiniuose topografiniuose žemėlapiuose (pvz. iš esmės kitokiuose naujuose kariniuose lietuviškuose, kurie šiemet pradėti spausdinti).
Visų pirma tai dvarai (Gut) ir palivarkai (Vw – Vorwerk), kuriuose gyveno apsišvietę žmonės, galintys tiek papasakoti apie apylinkes, tiek tiesiog maloniai pabendrauti. tarp kitko, cariniuose rusiškuose žemėlapiuose tai irgi svarbūs objektai. Šiandien gi jų nebeliko.
Kita grupė – mokyklos (Schule), kur vėlgi galima susitikti apsišvietusių žmonių, galinčių patenkinti dvasinį alkį. Na o fizinį alkį numalšinti ir pernakvoti buvo galima pakelės karčemose (Whs – Wirtshaus) ir užeigose (Kr. – Krug). Tik mokyklos išlaikė savo svarbą, ir tai tik todėl, kad tai neapšaudytinas civilinis objektas.
Be visokių topografiniame žemėlapyje įprastų ūkinių-gamubinių objektų, vokiečiai žymėjo ir kalves (Schmiede), kur keliauninkai galėjo perkaustyti arklius ar susiremontuoti karietas. deja, šiandienj kalvės išnyko kaip reiškinys.
Šiaip įdomu tai, kad apart parodytų geležinkelio stočių ir stotelių, buvo žymimi ir kelio apsauginių (B.W. – Banwärter) postai. Matomai, rimti vyrai 🙂 Šiandien tokių objektų nebeliko.
Na, o kadangi tuo metu kaip sykis kūrėsi turizmo industrija, topografiniuzosed žemėlapiuose buvo netgi žymimos maudyklės (Bade). Šiandien tai dar vienas išnykęs topografinis objektas.
<
Tai va kokie pastebėjimai kyla, bežiūrinėjant senienas 😉
Kas rūpėjo vokiečiams XX a. pradžioje
Geg 26th, 2018 by grumlinas
Hmm, tai vw – palivarkas? Nu neblogas mano folksvageniui bus vardas 😀 Vis vien nieks nežinos, ką reiškia 😀
jooo, ir čia seka:
Vorwerk (DE) -> Folwark (PL) -> Palivarkas (LT)
Che, visiškai neseniai darbe lukštenom kažkokį žodį, valuk skambesio tikėjausi vokiškos kilmės, ale išaiškėjo lenkiškos šaknys. (nepamenu, koks tas žodis buvo).
Tie žodžiai, vienok, klastingi yra! 😀
žodžiai kinta, pereidami iš kalbos į kalbą.