Nuo Kryžkalnio senasis kelias (ir Žemaičių plentas) suka į šiaurės vakarus nuo autostrados.
Tikslas – iš pradžių pro Kaltinėnus pasiekti Laukuvą.
Vėliaus privažiuojamas beveik šiauriausas senojo kelio taškas – Rietavas.
Ties Endriejavu Žemaičių plentas pasuko į vakarus, link susitikimo su autostrada netoli Antkopčio, o va senasis kelias darė dar vieną šuolį į šiaurę, kur prie Žadeikų pasiekė savo šiauriausią tašką. Toliau pro Vėžaičius, po autostrada link Gargždų. O už Gargždų, ties Laugaliais ėjo siena tarp tuometinių Rusijos ir Vokietijos imperijų. Čia keitėsi ir žemėlapiai – 1:84 000 rusiškieji dvivarsčiai užleido vietą vokišiems 1:25 000.
Pabaigai fokiškosios kartografijos fragmentas, parodantis, jog paskutinė autostrados atkarpa iki Jakų žiedo eina senojo vokiškojo kelio trasa 🙂
Taigi, iš Wilno pro Kowno pasiekėme Memelį. Kiek kitaip, nei esame įpratę keliauti šiandien. Žymiai ilgesnis ir sunkesnis kelias. Bet ir įspūdžių buvo žymiai daugiau, nes važiuojant autostrada nelabi yra į ką žvalgytis, o ir žvalgytis gali būti nesaugu 😉
