Mikroatostogos Lietuvoje ir Latvijoje

Lap 1st, 2018 by grumlinas

Mudu su brangiausiąja rugsėjo mėnesį vieną penktadienį nutarėme, kad reiktų šį savaitgalį pasidaryti mikroatostogas: pavažiuoti Zarasų kryptimi ir pasisukioti tose apylinkėse. Na ką gi – penktadienį popiet užsakėme nakvynę svečių namuose „Alex“ (17 EUR 2 žmonėms už naktį, rekomenduojame) ir šeštadienį iš ryto išvažiavome.
Kadangi į tikslą reikia važiuoti ne pačiu tiesiausiu keliu, tai mūsų planuose buvo kelių dvarų aplankymas, tačiau visų pirma pasistiprinome Kavarsko koldūninėje. Koldūnai pas juos tikrai geri, tačiau ta ankšta kamurkė vistik neypač.

Pirmas lankytinas objektas buvo Rokiškio dvaras. Dvaro teritoriją apėjau, apifotkinau (medžiaga mano dvarinėjimų puslapiui), reiks kad surengti specialų žygį aplankymui.
Dvaro rūmai

Rytų kumetynas

Kdangi Rokiškio dvaras sudaro dalį Rokiškio krašto muziejaus, tai jo teritorijoje yra surinkta ir medinės kaimiškos architektšros objektų.

Sekantis buvo Onuškio dvaras. Jeigu Rokiškio dvarui pasisekė tapti Rokiškio krašto muziejumi, tai Onuškio dvarui nepasisekė ir jo greitu laukia kapiecas. Rūmai pamažu tampa visišku griuvėsiu. Pavyko įeiti į šiaurės vakarų oficiną – hardkorinis bomžatnikas – pafotkinau nuo slenksčio, nes išsigandau prisigaudyti blusų-utėlių.
Dvaro rūmai

Šiaurės vakarų oficina

Diena buvo puiki, kelionė buvo smagi.

Privažiavome Ilzenbergo dvarą, kuris dabar privatus ūkis. Lankymas sugriežtintas – yra parkingas,ten palieki awto, reikia susimokėti 3 EUR už pasivaikščiojimą. Prie parkingo parduotuvė su ūkio produkcija (nusipirkome labai skanų sūrį su spanguolėmis ir keptos ruginės duonos). Kadangi mudu su brangiausiąja dar turėjome aibę planų, tai po parką nevaikščiojome, o numynėme toliau.

Pakeliui pravažiavome Obelius, stabtelėjome prie gražiai atrodančio Obelių malūno, kur tikėjomės pavalgyti. Nifiguški – seniai numirusi įstaiga.

Pamažu artėjome link Zarasų, kai pamatėme nuorodą į Stelmužę. Pamąstėme, kad dar šviesu, tad yra prasmės ten nuvažiuoti, pasukome ir siaubingai vingiuotu siauru keliuku privažiavome Stelmužės dvarą. Daugelis mūsų „iš bendro išsilavinimo“ težino Stelmužės ąžuolą, jei kas lankėsi – matė ir bažnyčią, tuo tarpu dvaras lieka nuošalyje. na, nebent garsusis „Vergų bokštas“. Tačiau paėjus gilyn į sumiškėjusį buvusį parką, galima rasti keleto dvaro statinių griuvėsių.
Vergų bokštas

Arklidės

Stelmužės ąžuolas

Stelmužės bažnyčia

Vokiečių karių 1PK kapai

Pagaliau pasiekėme Zarasus, įsikūrėme svečių namuose ir nutarėme pavalgyti. Kadangi Zarasuose mes būname labai-labai retai, tai bandymas pavalgyti miesto centre baigėsi nesėkme – abu ten esantys restoranai buvo užimti baliauninkų. Tada pamąstėme, kad galima nuvažiuoti į kokią Ignaliną, ką ir padarėme. Rekomenduoju užeigą „Žuvėdra“ – geras maistas ir aptarnavimas.
Tuo ir baigėsi pirmoji diena.

Kitam rytui buvome papildomai užsisakę pusryčius (2×3 EUR), gavome galingą kiaušinienę, sotumo užteko beveik iki vakaro.
Privažiavome Daugpilį, kur norėjau užsukti ir užmesti akį į Daugpilio tvirtovę, kuri atidaryta lankytojams ir restauruojama. Turiu paskyti, fortifikacijų mėgėjams ten yra ką veikti. Aš tik pasisukiojau biškį, papyškinau kadrų ir buvo aišku, kad ten reikia atskiros kelionės 😉
Tarp kitko – sustoju parkinge tvirtovėje, išlipu ir girdžiu, kad už Arsenalo kampo groja „Lietuva Tėvyne mūsų“. Iškišu nosį – o ten išsirikiavę Baltijos šalių kariai – matomai, baigėsi kažkokie bendri mokymai.
Michailo vartai iš išorės

Baltijos šalių karių rikiuotė

Nikolajaus vartai iš vidaus

Nikolajaus vartai iš išorės

Sekantis sustojimas – Dinaburgo pilis į rytus nuo Daugpilio. Sudomino ji mane internetuose pamatytu šios pilies 1:40 modeliu (pati pilis neišliko, tik pamatų likučiai).
Turiu pasakyti, jog piliavietę rasti nėra ypač lengva. Iki pačio parkingo atvažiuoti nesudėtinga, yra rodyklės. Parkinge priekyje matoma vaikų žaidimų aikštelė, kurią praėjus, išeinama į apžvalginę aikštelę ant Dauguvos kranto. Tuo tarpu į piliavietę reikia eiti parkingo dešinėje prasidedančiu taku – mediniais laiptais, kuriais nusileidžiame iki upeliuko, tada kitais laiptais pakylame į viršų ir dar palypėję šlaitu pasiekiame piliavietę.
Orientavimuisi palengvinti galima užlipti į vaikų žaidimų aikštelės dešinėje esantį apžvalginį bokštelį – piliavietė iš jo gerai matoma.
Aikštelė

Pilies pamatų likučiai

Pilies maketas

Apžiūrėję Dinaburgo pilaivietę, pasukome atgal. pakeliui dar pasivažinėjome po Daugpilį. Buvęs carinis miestas, vietomis atrestauruotas, vietomis – ne, bet kažko super nepastebėjome.
Prie pat Latvijos-Lietuvos sienos dešinėje yra nuoroda į Egipto liuteronų bendruomenės bažnyčią. Verta užsukti, savotiška vieta, pas mus kažkaip tokių neteko pamatyti.
Aplink bažnyčią yra kapinės, jose keli gražūs metaliniai kryžiai, t.p. vokiečių karių 1PK kapai.
Bažnyčia

Geležinis kryžius

Įvažiavę Lietuvon, turėjome planų aplankyti dar porą dvarų.
Pirmas buvo Kamariškių dvaras. Rasti biškį kebloka, bo jokių nuorodų, bet suradau 😉 Padėtis liūdna, tik laiko klausimas, kad bus kapiec. Yra išlikę nemažai ūkinių pastatų, bet viskas irgi negyva.
Dvaro rūmai

Dvaro rūmų viduje

Diena vėlgi buvo puiki pasivažinėjimui.

Na ir paskutinis tądien aplankytas objektas buvo Kraštų dvaras. Privažiuodamas tikėjausi juos apvaikščioti, bet ant įvažiavimo keliuko buvo šlagbaumas ir perspėjimas, kad ši privati teritorija saugoma ginklu ir šunimis. Kilo mintis paskambinti ten nurodytu telefonu, bet aš tiesiog paėjau kiek už šlagbaumo, padariau porą fotkių ir tuo dvaro aplankymas buvo baigtas.
Šlagbaumas