Bežiūrinėdamas fotkes, radau šių metų rugsėjo pradžios mudviejų su brangiausiąja išvykos prie Lietuvos šaknų kadrus. Šiaip viskas prasidėjo nuo pakelės nuorodos „Mūšio vieta 8“ netoli Upninkų.
Sudomino, koks čia mūšis vyko? Važiavome žvyrkeliuku, pasukome pagal kitą nuorodą ir staiga vienoje iš sankryžų pamatėme žodį „Lietava“. O juk, kiek prisimenu nuo mokyklos laikų, būtent nuo šitos upelės pavadinimo ir kilo „Lietuva“. Gerai, gerai, tai tik viena iš teorijų, na bet juk graži.
Tai be abejo pasukome tuo kitu žvyrkeliuku ir važiavome iki Padaigų kaimo, kol pasukome kairėn dar vienu keliuku, einančiu lygiagrečiai Neries upei. Ir ten brūži-brūži jau tokiu beveik šunkeliuku, kol privažiavome kelionės tikslą.
Vieta sutvarkyta gražiai: yra priėjimas prie Lietavos, per kurią permestas lieptelis link kitame krante esančio šaltinio, prie kurio įrengtas stendas ir pakabinti puodeliai vandeniui pasisemti.
Pati upelė nieko įspūdingo, tik savotiškas jausmas, kad pasiekei savo vaikystėje girdėtą upę 😉
Kilo minčių važiuoti toliau, tačiau reikėjo važiuoti brąsta per Lietavą, o sprendžiant iš keliuko palei Nerį kokybės, švietėsi nuotykiai 😉 Tai nevažiavome.
Paklausite, o kaip mūšio vieta? Nepamiršome ir jos. Pakeliui dar stebtelėjome prie Padaigų senovinės gyvenvietės. Tiesiog pieva ir tiek.
Privažiavome iki nuorodos į tą mūšio vietą, paskui takeliu per mišką priėjome iki buvusio bunkerio. Pasirodo, Lietuvos partizanų žūties vieta. Stovi kryžius, informacinė lenta ir matosi įduba bunkerio vietoje.
Apžiūrėję mūšio vietą, pasukome namo. Pakeliui dar sukėlė juoką viduryje miško pastatytas perspėjimas apie videostebėjimą.
Išvyka fain, tik reikia būti pasiruošus nebijoti važiavimo šunkeliais 😉
Flickr galerija
