Kadangi sutikdami 2018uosius, su kompanija smagiai pakeliavome per Lietuvą iki pat Baltijos jūros, tai šiemet vėlgi nutarėme sutikti Naujametį įdomiai. Iš pradžių tema buvo „Lietuvos sostinės“ – tipo aplankyti buvusias (nu ir dabratinę, kas be ko) Lietuvos sostines, tačiau paaiškėjo, kad kelionė gausis ne tokia ilga. Tai aš sumąsčiau dar pravažiuoti keletą savivaldybių sostinių ir apžiūrėti jų Kalėdegles.
Susukome virš 400 km 😉
Angelų kalva
Išjudėjome iš Kauno dar šviesoje, nes norėjome apžiūrėti netoli Trakų esančią Angelų kalvą. Labai faina vieta, tikrai rekomenduoju.
Užutrakio dvaras
Žiemą niekad nebuvome Užutrakio dvare. Labai gražu, tik siauras ne visur gerai pravalytas keliukas reikalavo dėmesio. Galvė dar neužšalusi.
Senieji Trakai
Vytauto Didžiojo gimtinė, dabar provincijos miestelis. Apžiūrėjome piliavietėje esančią bažnyčią ir moterų vienuolyną. Bažnyčia renovuojama, aptverta tvora, bet prieiti galima. Labai savotiškas jausmas, kai stovi ant buvusios fosos krašto ir žiūri į aplinkinius laukus.
Šalčininkai
Šalčininkai, iki kurių teko specialiai pavažiuoti, šiemet padarė labai įdomią eglę-statulą – tokią Šalčio Karalienę. Ir fontaną patiunino gražiai.
Vilnius
Iš Šalčininkų pasukome link Vilniaus. Pakeliui miško aikštelėje atlikome tradicines naujametines apeigas – baltos mišrainės ir keptos vištos valgymą 🙂
Turiu pasakyti, kad Vilniaus Steampunk’inė eglė įdomi, bet kai kurios provincijos sostinėlių eglės kur kas efektyvesnės, ypač įvertinus pagal price-performance kriterijų. Anyway – pamatėme antrąją pagal grožį Lietuvos Kalėdeglę.
Nors nevirškinu Valdovų rūmų (čia atskira tema), bet padariau kelis kadrus ties preaėjimu tarp Rūmų ir Katedros.
Kernavė
Po važiavimo ne visur gerais provincijos keliais pasiekėme Kernavę. Eglutė gana kukli, palyginus su kitomis aplankytomis, bet įspūdis, žvelgiant į apsnigtus neapšviestus piliakalnius, ypatingas – jautiesi, lyg senovės lietuvis, budintis pilies kuore. Net nefotkinau, nes ten be stovo ir geros optikos nėra ką daryti 🙁
Širvintos
IMHO šiemet gražiausia eglė buvo Širvintose. Tiesiog labai žalia eglė. Ir šiaip miestelis labai fainas – esu buvęs kažkada seniai, dabar atrodo nuostabiai sutvarkytas.
Ukmergė
Ukmergiškai šiemet mostelėjo įspūdingai: labai nesiparindami dėl eglutės, pavertė kapitaliai sutvarkyto piliakalnio apsnigtą šlaitą ekranu, kuriame rodė kalėdinę prezentaciją. Nuostabu!
Prieš trejetą metų teko ropštis į tą piliakalnį stačiais sutrūnijusiais ir aplūžusiais laipteliais, dabar gi įrengtas patogus nuolaidus pandusas. Nesiropščiau, bo laikas spaudė.
Kėdainiai
Paskutinis tarpinis sustojimas. Labai graži miesto aikštė, plius naujas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį.
Kaunas
Buvome suplanavę sustojimą prie Jonavos eglės, bet laikas užspaudė ir mynėme tiesiai į Kauną. Norėjome sustoti Milikonių kalno viršuje esančioje apžvalgos aikštelėje, iš kur gerai matytųsi fejerverkai. Mjooo, nujooo… Kauniečiai gali įsivaizduoti Milikonių kalną, iš abiejų pusių iki pusės pakilimo užstatytą automobiliais ir ordą žmonių aišktelėje. Numojome ranką į tą reikalą ir nuvažiavome į Neries krantinę, kur buvome 23:56, tad liko aibė laiko pasiruošti šampano atidarymui. Žvelgiant į fejerverkų gausą ir dydį, nepastebiu gyvenimo Lietuvoje sunkumų.
Apibendrinant mūsų auto-anabazį: buvo LIUKS! Kitais metais irgi reikės kažko panašaus. Jei tik gyvi ir sveiki būsim, tfu-tfu-tfu per kairį petį! 🙂
Specialiai į Širvintas važiavome eglės pažiūrėti – tas žalumas tikrai patiko.
O dėl fejerverkų tai jo – Senuose Trakuose taip žmonės šaudė, kad prieš kelis metus ne kiekviename rajono centre taip pyškindavo. Neskursta liaudis. Džiugu.
IMHO į orą išeina šimtai tūkstančių eurų 🙂