Apie vieną kažkada paauglystėje mano sugalvoto pasaulio tautelę (Žemės analogas – Laplandijos gyventojai):
Malapiai daro tik tai, ko reikia išgyvenimui. Sėkmingu metu jie yra malonūs, dosnūs ir linksmi, bet kai šeimai pritrūksta maisto – nesigrauždami gali nužudyti dėl gabalo mėsos. O gerais laikais jie laisvai dalina tą mėsą visiems, kuriems jos reikia. Malapiai nekariauja, nebent to reikia išgyventi ar prasimaitinti.
O mano paauglystėje tai buvo indėnai – Ivkot Kavos [Baltieji mustangai] , ir mes juos “pažinome“ dviese, su kaimynu Kraujo broliu.Tai Karlo Majaus, Lizelotės Velskopf Henrich, J.Londono, D.F.Kuperio pasaulis buvo…
Čia mano paties išmislyto pasaulio gyventojai. Gaila, kad visa tai liko in Wilno, rūsyje ir ten pražuvo.