Iš kažkada rašinėtų labai liūdnų pamąstymų apie dabartinį pasaulį
Degradavimo nešėjai sveikoje visuomenėje sudaro mažumą, tačiau liberalų kažkada iškovota asmeninė laisvė dabar transformavosi į mažumos tironiją daugumai. Kuo mažesnė mažuma, tuo daugiau ji turi galimybių ne tiek apsaugoti savo laisvę, kiek tuo daugiau galios, kurią ji panaudoja kovodama su dauguma ir iškeldama save virš jos. Vienas iš visuomenės degradavimo požymių – pakantumo mažumų ypatumams transformavimasis į mažumos nepakantumą daugumos vertybėms ir nuolankus daugumos susitaikymas su panieka sau, tarsi jaučiant kaltę.
Šienas. Mažumos, didumos, viskas yra vieno ir to pačio reiškinio pusės. Į tą patį reiškinį telpa žymiai daug daugiau ir didesnių dalykų: gražiai įvardintos idėjos veikia žmones, nors ir yra visiškas Š. Mažumos ima idėją, užtempia ant sau naudingo kurpalio ir semia bonusus. Valstiečiai ima tautiškumo idėją ir vysto rusiškų trąšų verslą. Sovietai žudymus pridengė lygybės idėja. „Mažumos“ rasizmą pritempia pridengt nuosavą rasizmą. O mes – tame problema – kimbam kai karosai an to bulšito. Tame problema.
Šiaip tai akcentavau vis stiprėjančio ir vis sėkmingesnio mažumų teroro prieš daugumas problemą.
Manau čia idėjų pergalė prieš realybę. Tiesiog ant mažumų geriau matosi.
Tik kad tos idėjos virsta šlykščia realybe
Idėjos nevirsta niekuo, realybė tampa šlykšti nuo to, kad tikim melu ir darom š. tikėdami visokiom nesąmonėm. Idėjos – tai melas ant transparantų, rinkiminiai šūkiai, ir panašiai. Tie efemeriški dalykai niekuo negali virsti. Reikia, kad dauguma patikėtu tuo briedu ir eitų š sau ant galvos pilti.
Tai kad virsta, nes be jų katalizacijos pilkoji masė liktų inertiška. Prisimink bolševikus, kaip jų idėjos pavirto kūnu.
Cha, tai aš tą suprantu 🙂 Bolševikų idėjos yra lochotronas. Lochotrono paveikti žmonės susikniso absoliučiai sau ir savo vaikams gyvenimą ir ateitį. O lochotronas liko lochotronu. Lochotronas gal ne katalizatorius, nors ir veikia panašiai. Katalizatorium suveikia lyderiai su charizma ir velnio dūšele. Velniui parsidavusius renkam į valdžią ir mes, jų idėjos – grynas lochotronas, rezultatas nuspėjamas. Absoliučiai nesvarbu kurios idėjos naudojamos, dešinės, lievos, liberalios ar krikščioniškos, jos įtakos neturi. Turi įtakos katalizatoriai – velnio išperos 🙂
Pvz., idėja „Atimti ir padalinti“ yra amžina ir efektyvi, nes lengvai konvertuojasi į paprastus ir aiškius veiksmus.
Tinka net visiškas briedas! „Daug žmonių skursta, todėl mes prieš globalizaciją“. Ką aš žinau, į idėjas tinka visoks absurdas, kad tik skambėtų šūkiškai. Aišku, geriau eina „atimti, padalinti, aukštesnė rasė, tautiškesnė tauta, kalti kiti“. Lochotrono klasika.
Nu ir apie mažumos nepakantumą daugumai: kai esi nebaudžiamas – krėsk šunybes kiek išgali! 1 katalizatorius (dūšią velniui pardavęs lyderis) susirenka kovotojus su lochotronu „mus skriaudžia“, tada su kitu lochotronu imasi masių palenkimo, kad atsisėstų masėms ant plataus sprando.
Yra ir žmonių, kurie gina kažką iš širdies. Jų darbai neišvirsta į absurdą. Yra mažumų, kurioms reikia pagalbos. Yra ir mūsų kaltės tai čia, tai ten. Ir yra, kas tame mato verslo planą.
Ir kaip atskirti pelus nuo grūdų?
Che che, taigi pats atskiri 😉
Ilgametė patirtis. O ką daryti jos neturintiems?
Yra dešimt dievo įsakymų, vaikiškos pasakos, mokslas ir logika. Dar yra tėvai, namo, gatvės bendruomenė. Daug dalykų gali suprast! 😉
10 Dievo įsakymų nebedėstomi, vaikiškos pasakos uždraustos, mokslas pavirto į copy-paste, logika nebegalioja tolerastiškame pasaulyje. Tėvams užfrausta vaikus auklėti, namo bendruomenė nelabai įtakinga, belieka gatvė 😉
Taip ir yra, kaip sakai. Užtat gyvenime laimės tie vaikai, kurie šeimose pasisems išminties. Ar kurie gyvens tokiame name tokioje gatvėje.