Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 156

Internetų permąstymai pagal save

Labai dažnai mes semiamės žinių iš išorinių (kultūrinių ar geografinių) šaltinių, neretai nepasidomėdami viso to priešistorije. Ilgai buvę už geležinės uždangos, mes skolinamės idėjas iš Amerikos ir Europos, bet kai kada bandome pasinaudoti savo reikmėms netgi Japonijos ar Kinijos įdirbiu. Mes bandome sau pritaikyti tai, kas atsirado esant tam tikroms aplinkybėms visiškai kitoje aplinkoje, ir pradedame tuo nuoširdžiai tikėti visa savo siela, nesuvokdami tų dalykų svetimumo. Bėda, kad mes pradedame savo pačių valia jaudintis dėl problemų, kurios mūsų visai neliečia. Į visą tą mus kasdien užgriūnantį informacijos jovalą reikia žiūrėti maždaug taip: kam galvoti apie apsaugą nuo cunamio, jei gyvename aukštai ant kalno? Tad kam trysčioti dėl maisto su glitimu, jei mes nesergame jo netoleravimu? Kodėl reikia rūšiuoti atliekas, jei garantuotai jos bus suverstos į vieną šiukšlių krūvą? Reikia žiūrėti į žinių šaltinį ir nepersistengti imant širdin svetimas problemas. Ar reikia kasdien gedėti, žinant, kad Žemėje kas sekundę kažkas numiršta? Pagalvokite gerai apie tai, prieš pradėdami gailiai ašaroti.

Comments are closed.