Iš apmąstymų dvarinėjimų tema
Kažkada, ruošdamasis dabar atidėtam LEGO dvarelio projektui, perskaičiau nemažai informacijos dvarų ir gyvenimo dvaruose tema, ir susiformavo suvokimas, jog galbūt dvaras traukia mus todėl, kad mes gyvename šiame instant pasaulyje visiškai nedvariškai, skubėdami tiek buityje, tiek dvasiniame gyvenime. Turbūt gyvenimas dvare (dvarų kultūra) mums asocijuojasi su savotiška dvasine oaze, kur galima ramybė. Silpnėjantys žmonių giminystės ryšiai ir svetimėjantys bendruomeniniai santykiai, gyvą bendravimą keičiant nuotoliniu, mūsų gyvenimą paverčia sintetiniu konstruktu, ir dvarą idealizuojame todėl, kad ten buvo „tikras“ gyvenimas.
b.d.
Arba truputį iš kito kampo: dvarai – tai tarsi prisilietimas prie absoliučiai kito pasaulio. Viskas kitaip, nieko bendro su tuo, kame augome. Beveik kaip į kitą planetą.