Vakar man kilo mintis, kad vistik vakarietiška ideologija turi vieną milžinišką trūkumą – ji yra pralaimėjimo ideologija, nes visada atiduoda pergalę priešininkams, kas jie bebūtų. Aišku, galime stebėtis, kodėl Vakarai dar egzistuoja, bet šįkart mistika neužsiimsime. O va tiems, kurie gyveno sovietmečiu, teko susidurti su agresyviai veikusia komunistine ideologija, kuri buvo pergalės ideologija. T.y., kaip prastai bebūtų soclageryje, visada bus rasta kuo pasidžiaugti ir parodytos kapitalistų problemos, kurios tuoj-tuoj nuvarys kapitalizmą istorinėn nebūtin, ir visa ta propaganda buvo pilama ant sovietinio žmogaus galvos per visus įmanomus mass-media kanalus 24/7 režimu. Komunizmo pergalė buvo apspręsta a priori, o lėtas, bet užtikrintas socializmo griuvimas buvo kryptingai ignoruojamas. Kol 1990aisiais neįvyko BUMPT! Nors, jei jau iš tikrųjų – ta ideologija niekas labai netikėjo, o tiesiog tai buvo apeigos – kaip kad į bažnyčią Nepriklausomoje Lietuvoje koks AMB ėjo.
8 Responses to “365 žodžiai – 126”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Ne pralaimėjimo. Kitaip. Sovietai varė ant išorinių efektų, potiomkino kaimai, pervomaiskos vėliavytės ir kiti prirašinėjami laimėjimai. Vakarai imasi problemų, juodų dalykų kad išvalyt ir būtų šviesu, sovietai imasi šviesių kad pridengt juodus. Jei nori padėt draugui – padėk jam rasti silpnas vietas, kad sutaisytų, nori pakenkt priešui – girk nesustodamas, tegu džiūgauja ir pučiasi…
Matai, be pozityvo motyvacija krinta. Bet reikia kompromiso tarp kritikos ir gyrimo.
Vakarų motyvacija ne iš išorės. Žmonės patys nori kurti. Iš išorės vakaruose bukinimas ir kvailinimas: antivakseriai kaip pavyzdys. Nu ir horoskopai o bei feng šui. Sovietuose entuziazmas ir optimizmas iš išorės įdiegtas, užtat neilgai ir traukė, kad primestas. Vakariečius girt galima, bet neveikia rusiškas dvasingas stilius. Balažin, čia reikia pagalvot, ne viskas taip paprasta.
Na, sovietinis entuziazmas iki šiol tebeveikia ruskijoje, nes ten galinga kitaip mąstančių selekcija ilgai vyko, mus tik krašteliu tekliudė realiai. Vakarų problema – demokratijos išsigimimas į dermokratiją, kai mažuma diktuoja sąlygas daugumai, na ir frykinės deviacijos tipo antivakseriai ar meetoo.
Che che, imkim Gabrieliaus pavyzdį, kai Austėja imasi verslo – konservatorių partijoje mažiau procento nuo Lietuvos piliečių. Stojam į kontservus ir išbalsuojam Austėjas lauk. Atia mažumai! Vakarų modeliui reikia vakariečių. Patys vakarai turi nepakankamai tokių, žr brexit/katalonus/liemenes.
Deja, mūsų senosios partijos išsigimė į klanus ir ne taip lengva jas išklaninti. Anūkinių konservų problema yra pats Anūkas.
Paskaityk Burgį, kiek jų ten tėra tose partijose. Vienas fb flašmobas nuneštų velniop tuos anūkus su naisiniais. Maždaug procentas. Absoliuti mažuma net jei imtume urmu tas partijas. Partinių praktiškai nėra. Tereikia žmogaus su veidu, kad suorganizuotų 🙂
Flešmobas nuneštų, bet veiksnią partiją sukurti yra ilgas kruvinas darbas.