Feed on
Posts
Comments
«
»

365 žodžiai – 134

Geg 15th, 2019 by

Žvelgdamas į porinkimines batalijas Lietuvoje, kaip niekad aiškiai matau, jog kai kuriems žmonėms sėkmė yra kelias į kerštingą pranašumą prieš kitus – ir tai ne patys tikrieji nugalėtojai, o jų šalininkai. Iš kitos pusės, pralaimėjusieji elgiasi taip, tarsi atėjo pasaulio pabaiga ir visuotinis tvanas bus bausmė visiems, o ne tik tiems, kas nepalaikė pralošusių. Abi pusės apsišarvavusios ir apsiginklavusios stovi įsitempusios viena priešais kitą ir budriai stebi vieni kitus per šalmų akiaskyles. Abi pusės bijo viena kitos kerštavimo, nes tokia ta mūsų politinė kultūra – tvatyti pralaimėjusius, o ne ieškoti kažkokių sąlyčio taškų. Supratimas ateina žymiai vėliau, kai eilinį kartą suvokiama, kad reiks būti šalia vienas kitų ir kažkaip sugyventi. Turiu grieką, tekštelėjau ir aš atbula ranka lūzeriams, bet gal tai greičiau buvo refleksas pabumbėti, nei reali neapykanta. Nieko nepadarysi – kolchoznikai man gerokai įsiėdė per tuos pusantrų pustrečių metų valdžioje.

Tags:

Posted in -bendra-

4 Responses to “365 žodžiai – 134”

  1. Tomas parašė:
    2019/05/15 14:37

    Jau pustrečių… Nuo 2016 spalio… Pusantrų liko (gal)

  2. scania parašė:
    2019/05/16 03:58

    Nu kad valdžios nėra kuriančios. Negali pasigirti savo pasiekimais. Tai belieka juodinti kitus, kad atrodytum baltesnis. Pasėję vėją pjauna audrą. Anie grįžę atsiima. Nu ir tauta tokia erotiška: ką tik išsirinkę kaukoznikus džiaugiasi balsavę prieš dvigubą pilietybę „kad užsieniečiai nerinktų valdžios“. Aina peklon tokia logika. Džiaugčiausi tokių fiasko 😉

    • grumlinas parašė:
      2019/05/17 19:10

      Kaip rašiau anksčiau – nėra partijų, yra grupuotės, o jos nekuria, tik aptarnauja savo interesus.