Šįkart pakalbėkimą apie miestą Vilną. Taip, taip, ne Vilnių, o Vilną. kurį įvažiuojame pro kelio ženklą „Wilno„.
Ir kuris yra gana toli nuo mūsų, nes netgi Kanadoje, Ontarijo provincijoje.
Kaip matome, miestelis neypač didelis, gal greičiau ypač nedidelis. Niekaip nepavyko rasti, kiek gi jame gyventojų, bet sprendžiant iš to, kad kasmetinėje mugėje Viščiuko vakarienės metu pamaitinami 2500 žmonių, tai visa apylinkė musėt tokio dydžio.
Na bet užtai jie turi tikrai gražą medinę Šv.Marijos bažnyčią. Lietuviškų šaknų šis miestelis neturi, apart pavadinimo, bet ir tas suteiktas todėl, kad miestelį 1858 m. įkūrusios pabėgėlių iš carinės Rusijos kašubų grupės vadovas Ludwik Dembski buvo kilęs iš Vilniaus. Miestelis gerbia savo kašubiškas ir lenkiškas šaknis, apie kurias galima pasiskaityti miestelio tinklaraštyje.
Ir nors miestelis mažas, tačiau jis neišvengė didelio skandalo, susijusio su kunigų pedofilija, kai popiežiaus Jono Pauliaus II geras draugas Bernard Price, užaugęs Vilne, įkliuvo į tą bėdą.
Vienžo, va taip paieška internetuose pagal atsitiktines užklausas kai kada duoda įdomių rezultatų.
Wilno naše…:(
Mes be Vilniaus nenurimsim!