Šiais metais Citrojonines tradiciškai šventėme Lenkijoje. Pasirinkome poilsinę „Jakub“ Krukliankose, kurioje jau buvome prieš trejetą metų. Nenusivylėme tuomet, nenusivylėme ir šiemet, drąsiai rekomenduojame.
Atvažiavome penktadienio vakarą, tai pasėdėjome, pavakarojome, žvelgdami į nuostabų saulėlydį virš Gołdapiwo ežero.
Kitą rytą po pusryčių išvažiavome paturistauti, o pačioje pradžioje nuvykome deserto į Riešlių, į kavinę Dolce Vita (Wyspiańskiego 10, 11-440 Reszel, Poland). Šįkart ėmiau šokoladinį tortą su kava.
Ne kartą lankėmės Riešliuje, bet niekad nebuvome užsukę į šalia kavinės esančią Šv. apaštalų Petro it Povilo bažnyčią. Šikart užsukome.
Na ir tradiciškai pažvelgėme į Riešliaus pilį.
Toliau kelias vingiavo į Varmijos Lidzbarką, kur aplankėme buvusią Varmijos vyskupų pilį, dabar muziejų. Po muziejų šįkart nevaikščiojome (suplanuotas sekantis apsilankymas), tiesiog pasisukinėjome kieme.
Vienas iš būtinai aplankomų objektų, esant tame regione – Šventliepės bazilika. Šįkart mums pasisekė – pataikėme į ketvirčio valandos trukmės vargonų muzikos koncertą, nuo pat pradžios.
Kadangi praalkome, tai užsukome į Šventliepėje esančią karčiamą „Berta“, kur skaniai pavalgėme ir paragavau vietinio paalučio (podpiwek) – tokia miežinė bealkoholinė gira.
Paskui pamažėle grįžome į poilsinę, kur mūsų kolega paruošė nustabų bulvių-mėsos troškinį. Kadangi į bagažinę netilpo šašlykinės kojos, tai teko pasinaudoti tuščia „Sadolin“ dažų skardine 🙂
Na o po to beliko vakarieniauti, grožintis dar vienu nuostabiu saulėlydžiu.
Gražiai praleistos valstybinės šventės…
Šventės valstybinės, džiaugsmas mūsų 🙂