Kuo daugiau reikia rašyti žodžių, tuo labiau susidaro bent jau dienos trukmės tarpai tarp įrašų. Priežastis prozaiška – apart blogo, turiu visą krūvą kitų interesų, kurie kovoja dėl prioritetų 🙂 Ir neretai nugali mano dvarinėjimo pomėgis. Teisingiau, Lietuvos dvarų žemėlapio sudarymas, kurį pradėjau prieš kokius aštuonerius metus. Iš paprasto aplankytų dvarų pažymėjimo ant GoogleMaps jis pamažu virto geoinformacine duomenų baze, kur šiandien fiksuoti >5800 buvusių Lietuvos dvarų, pilių ir rūmų.
Darbas dar toli nuo užbaigimo – informacija sukaupta iš įvairių nelygiaverčių šaltinių, ją reikia sutvarkyti ir jei jau ne suvienodinti, tai bent apvienodinti. Šiuo metu vargstu prie dvarų pavadinimų tvarkymo: dvarus pradėjau kaupti nuo Kultūros vertybių registro su keliais šimtais registruotų dvarų, o paskui perėjau prie 1:84000 carinės Rusijos žemėlapių, nuo kurių ir sukaupta didžioji dalis dvarų. Papildymai eina nuo 1PK laikų Vokietijos bei tarpukario Lietuvos ir Lenkijos 1:100000 žemėlapių, na ir dar krūva visokios kitokios kartografinės medžiagos. Visa bėda, kad nelietuviškuose žemėlapiuose dvarai neįvardinti lietuviškai, tarpukario lietuviški žemėlapiai apima tik centrinę Lietuvos dalį, tad lietuviškų dvarų pavadinimų nustatymas užima nemažai laiko. Kad būtų įdomiau, tarpukario lietuviški vietovardžiai kai kada skiriasi nuo dabartinių.
Visos šitos kebeknės bonusas – neretai pavyksta patikslinti dvaro padėtį ar netgi atrasti naujų dvarų. Bet tam tenka kaskart kruopščiai peržiūrinėti žemėlapius ir kitokią medžiagą. Taip kad laisvalaikio sąnaudos šitai pramogai rimtai atsiliepia kitoms pramogoms.
Be abejo, norisi pasižiūrėti, kaip pavyktų tokią duomenų bazę vizualizuoti, tad pabandžiau paruošti bandomąjį žemėlapio 1:50000 lapą (vieną iš 130), panaudojant lietuvišką oficialų topografinį žemėlapį. Aišku, tobulinti reiks, bet iš esmės rezultatu likau patenkintas.
