Na, šįkart gavosi kaip reta didelė skylė tarp įrašų, bet ką jau padarysi – savaitgaliui jau penktadienį išvažiavome pas gimines Žemaitijon. Iš mobiliako ilgų teksatų neparašysi, o ir kažkaip nesirašo per tokias mikro-atostogas, tai tiesiog ramiai pratinginavau.
Penktadienio vakaras tiesiog pratingėtas-praplepėtas, bet šiaip tai fain tiesiog be temos šokinėti nuo temos prie temos 🙂
Šeštadienį pasidarėme naudingą darbą – kadangi į svečius pas mus pradės atvažinėti anūkė, tai reikia kėdutės į mašiną. Ir oplia – Klaipėdoje radome pirkti padėvėtą labai neblogą viso labo tik už 35Eur, tai pašokome, paėmėme, dabar turėsime. Po kėdutės pirkimo, grįždami per Priekulę, žinomame ir nekart patikrintame žuvies kioskelyje užsipirkome puikios rūkytos žuvies, tai bus nedidelė šventė mūsų kaime. Toliau pavažiavome iki Drevernos, mažumą pasivaikščiojome, apžiūrėjome vasaros namelius su mintimis galbūt čia kada praleisti kokią savaitę. Tokia totali ramybė, kad niekur važiuoti nesinori, tiesiog va taip sėdėtum ir smaksotum į Kuršmares.
Na bet buvome susiplanavę dar aplankyti ir Svencelę, tai teko pakilti ir važiuoti. Ten irgi buvo fain. Net fotkinti nesinorėjo, nes suvoki, kad neina/nemoki perteikti to ramybės ir atsipalaidavimo įspūdžio kuris ten tave užpuola. Mano geresnioji pusė fotkino nemažai, jai tas kažkaip lengviau gaunasi musėt.
Ten yra tokia (vienintelė) užeiga, nuo kuriuos stogo matosi puikus vaizdas į Kuršmares, tai kol (gana ilgokai) ruošė maistą (kuris buvo tikrai geras) labai smagiai praleidome laiką.
Grįžus pas giminaičius, dar pasidarėme naudingą darbą – išsivalėme savo pepelaco vidų, atai senokai jam ta šventė buvo nutikusi. Išorės neplovėme, ir tai buvo ypač protingas cialis 5 mg sprendimas, nes visą naktį pralijo.
O sekmadienį mikro-atostogos baigėsi, Panemuniais parmynėme namo, pakeliui papietaudami Kidulių vyninėje.
