Kasdieninis rašymas vis strigčioja, bo atsiranda visokių darbų-darbelių, kurie turi aukštesnį prioritetą, negu rašyti gilias mintis apie viską. Taip ir dabar – sumanėme biškį atsinaujinti butą, tai nusipirkome naujus baldus. Atvežė, sunešė, o surinkti juos man ne naujiena – kažkada jaunam teko jų nemažai surinkti su pusbroliais, kuomet panašaus amžiaus giminaičiai kūrė šeimas ir kūrėsi gyvenimą. Tai pamažu ir renku, prisimindamas jaunas dieneles. Greit nebeišeina – dirbu vienas, plius operuotas kelias nelabai mėgsta tūpt-stot-klūpot tipo veiksmus, na ir pirdikulitas turi savo nuomonę apie darbą susirietus. Anyway – patinka man tas darbas, tai renku.
Kitas darbelis, kurį sau susigalvojau – surinkti vienon vieton nuorodas į savo tinklalapio įrašus apie mūsų familijos keliones. Vis užklausia kas nors, ar šen-bei-ten buvome, kokie įspūdžiai, ką galima pamatyti. Tai pradėjau laiko kelionę savo tinklalapiu atgal. Žiūriu ir pildau puslapį „[kelionės]“. Darbelio yra – ne visada įrašuose rašiau kelionių datas, bet laimei, Flickr’yje nuotraukų albumai datuoti. Nusiropščiau nuo 2019ųjų iki 2016ųjų, dabar krapštau 2015uosius. Šiaip laiko reikalaujantis, bet smagus ir įdomus darbas. Apart meškeriojamų kelioninių įrašų nuorodų, pasižiūriu ir į tai, ką postinau. Blemba, koks aktyvus rašytojas buvau kažkada 🙂 Kasdien po 2-3 įrašus, nežinau, ar dabar taip sugebėčiau. Tiesiog ateina momentas, kai suvoki, jog atsirado kiti interesai, o para teturi tas 24 valandas ir tau reikia jas protingai paskirstyti.
Aišku, matau, kad dalis kelionių fotkių taip ir liko nepublikuotos. Įmečiau kokią fotkę ir psio, o pilnam įrašui tuomet nepriėjo rankos, paskui užsimiršo. Gal ir būtų įdomu kai kuriuos mūsų familijos senus žygius paviešinti, bo artėja žiema, gal mažiau savaitgaliais keliausim. Aišku, slegia ir keliasdešimt aplankytų-apifotkintų, bet neaprašytų dvarų krūvis, Vienžo, reikia dieną ilginti.
