Kadangi visi geri dalykai turi pabaigą, tai mano dviejų savaičių atostogos irgi pasibaigė. Atostogavome didele familija: mudu su brangiausiąja, dukra su savo draugu ir mūsų anūkė. Šįkart keliavome į Egiptą, į Tabos kurortą netoli Egipto-Izraelio sienos. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes labai norėjome aplankyti garsiąją Petrą Jordanijoje, o iš Tabos kaip sykis ten organizuojamos vienos dienos ekskursijos.
Apie patį viešbutį parašysiu vėliau, nes reikia iš mobylkos iškrauti kupetą fotkių ir jas aptvarkyti. Viešbutis tikrai puikus, vertas tų savo *****, pagrindiniai gyventojai – lietuviai ir lenkai – visą buvimo laiką virš viešbučio plėvesavo buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalių vėliavos.
Su brangiausiąja suvažinėjome į Petrą, vėliau ten išleidome dukrą su jos draugu – pamainomis saugojome anūkę. Įspūdis didžiulis, nors nuvargome gerokai – amžius ir fizinė miesčionio būsena daro savo 🙁 . Vėlgi – detalus reportažas bus kažkada vėliau.
Ką galiu pasakyti apie atostogas kaip apie reiškinį? Vežiausi savo Kindle skaityklę, prikrautą visokių knygų. Realiai perskaičiau gal porą, pradėjau ir mečiau dar kokias tris. Gulint pliaže +30C karštyje, kad ir šešėlyje – nesiskaito. Snaudi arba skrolini mobiliaką, nes WiFi ryšys visur buvo tikrai puikus. Turbūt pirmą kartą gyvenime labai intensyviai pabuvojau feisbukuose – iš dyko buvimo. Tiesą pasakius, tai tik pakartotinai patvirtino mano jau prieš desėtką metų susidarytą nuomonę – nesu socialinių tinklų žmogus. Tame informacijos sraute, kuris srautingu domkratu puola iš feisbukų, galima paskęsti. Aišku, turint kažkokius tikslus ir prioritetus, gal ten visai ir nieko, bet aš tesugebėjau kelis kartus susiniauti su koloradais ir vatnikais (blemba, niekad negalvojau, kad Lietuvoje jų tiek daug, o kur dar GoogleTranslate pasikinkę kremliniai penkliokarubliniai troliai!).
Delfių ir panašių lietrydžių neskaičiau – užteko bendros info apie padėtį Lietuvoje iš tų pačių feisbukų, juolab, kad pas mus nieko esminio ir nevyksta. Mano geresnioji pusė sugeba postinti savo įspūdžius iš mobiliako, man gi reikia kompo. Kadangi šįkart nieko nesivežiau, tai apsiribojau keliomis fotkėmis Instagrame. Juolab, kad aš mėgstu rašyti jau apsigulėjus įspūdžiams, kai galvoje susiformuoja šioks toks apžvalginis vaizdas. Nors viešbučio kambaryje buvo netgi laidinis kompiuterinio tinklo įvadas.
Grįžtam prie atostogų kaip reiškinio. Šiemet suvokiau, kad man nepatinka ilgas gulėjimas karštyje prie jūros. Tai man niekad nepatiko, tačiau šiemet tas tapo aiškiai aišku. Prisiminiau, kaip prieš porą metų mudu su brangiausiąja darėme eskapadas į Latviją – trejetas nakvynių kažkokiame regione ir ekskursavimas po tą regioną. Na, diena prie jūros pilnam relaksui. Buvo liuks. Aišku, atostogos Egipte „viskas įskaičiuota“ yra gėris, nes nereikia ničniekuo rūpintis, bet ta laikrodinė baudžiava „pusryčiai-pliažas-pietūs-pliažas-vakarienė-miegot“ po kelių dienų užknisa.
Tai va tokie pradiniai komentarai apie šiuometines šeimynines atostogas. Turėčiau būti pailsėjęs, bet visą sekmadienį pradykinėjau, nes reikėjo atgauti jėgas prieš darbo savaitę.
