Su šaunia keliauninkų kompanija kažkada sumąstėme, kad būtų faina pamatyti per pavasario ledonešį Nemune užlietas Pamario pievas. Deja, kadangi ši rudenžiemė neteikia vilčių, kad pavasarį išvis bus ledonešis, tai nutarėme važiuoti savaitgalį, tikėdamiesi, kad po ilgų liūčių pievos bus nors kažkiek apsemtos. Fotkių nedaug ir tos neypač, nes oras buvo šlykštus. Toliau biškis teksto su iliustracijomis.
Rytas buvo liūdnas ir lietingas, bet iki pirmo kelionės taško – Macikų konclagerio, kažkada buvusio GULAGo sistemoje, dangus biškį aprimo. Esu aprašęs Macikų lagerį, lankęsis ten ne kartą, bet vis tik tai tebelieka šiurpia vieta. Įdomu, kad informaciniame stende radau fotkę iš savo tinklalapio, bet be kokios nuorodos iš kur ji 🙂
Važiuodami iš lagerio apžiūrėti Rusnės estakados
imeni tovarišča Skvernelisa, stabtelėjome Šilutėje nusipirkti rūkytos žuvies. Šeštadienis jautėsi, asortimentas buvo neypač didelis. Estakada tiesiog prasivažiavome, lipti lauk nesinorėjo, nes apvaikštinėjome ją vienos iš praėjusių kelionių metu, šįkart buvo „ratų krikštas“.
Turėjome planų aplankyti labai gražiai sutvarkytą Šilutės upių uostą, bet atsitrenkėme į užrakintus vartus. Ne sezono metas, vienok.
Nežiūrint Lietuvos lietuje, nuvažiavome pasižiūrėti Aukštumalės durpyno. Deja, jį reikia žiūrėti vasarą, nes dabar tiesiog ruda nykuma. Atrakcija – užlietos pievos ir žemutinis kelias (važiavome aukštutiniu).
Grįždami į pagrindinį kelią, dar prasukome keliuku palei užliejamąsias pievas plius apžiūrėjome kačiukus.
Nuo Kintų tilto atsiveria įspūdingas vaizdas į užlietas Pamario pievas.
Man asmeniškai įspūdingiausia vieta, kai vyksta Pamario potvyniai – kelias Sakūčiai-Žemaitkiemis, kur bangos kai kada skalauja asfaltą. Šikart viskas buvo saugu, dar koks metras pylimo atsargoje. Kai kur matėsi gulbių porelės.
Trumpam stabtelėję Priekulėje prie žuvies kiosko (deja, jis irgi buvo ištuštintas), nuvažiavome į Dreverną pavalgyti „Drevernos uosto“ restorane (rekomenduoju besilankantiems). Pavalgę truputį pasivaikščiojome ir pasukome atgal.
Pakelėje trumpam stabtelėjome prie Priekulės kapinių apžiūrėti paminklo priekuliškiams – 1PK kariams, kovojusiems už kaizerį.
Trumpas stabtelėjimas prie Inkalių Lurdo ir atvažiavome į Švėkšną. Buvo jau tamsoka, tad keletas kadrų lauke ur užėjome į Švėkšnos šv.Jokūbo bažnyčią. Lengvas šokas – viduje ji buvo VISIŠKAI neapšviesta. Labai savotiškas jausmas stovėti centrinėje navoje, kurią apšviečia tik langai.
Sutarėme, kad į Švėkšną ir jos apylinkes reikia surengti kelionę vasarą. Na ir tada jau tikrai pasukome atgal į Kauną.
Sveiki
nemoku pridėti koordinačių, bet rūkytos žuvies reiškia ieškoti kelyje nuo Sakūčių link Priekulės (https://goo.gl/maps/aCZoUrngeBmom5bR6)
Ten būna ir mano skaniausios – upinio/gėlavandenio ešerio 🙂
Žinau tą vietą, tai parduotuvė prie rūkyklos.