„2020 01 21 Gataučiuose (Linkuvos sen.) penkios autocisternos iš Žeimelio, Vaškų (Pasvalio r), Linkuvos ir Pakruojo gesino degantį negyvenamąjį namą (buvusi pradinė mokykla)“ (iš rajoninės spaudos)
Atrodo, niekuo neįspūdingas pranešimas, bet man jis svarbus. Gataučių pradinė mokykla – vieta, kur aš praleidau pirmuosius pustrečių gyvenimo metų, kur išmokau vaikščioti ir kalbėti. Tad nenuostabu, kad gavęs iš Tėvelio žinią, kad ex-mokyklos nebėra, nutariau nuvažiuotri ir paskutinį kartą pasižiūrėti į tą vietą.
Diena buvo šlykščiai apniukusi, tad fotkės gavosi neypač, bet ką jau padarysi. Kadangi kelionė nusimatė ilga, tai pakeliui aplankėme dar keletą įdomesnių vietų. Pirmas sustojimas – Terespolio dvaras. Fantastiški moderno stiliasu dvaro rūmai, gaila, kad tiik biškį paremontuoti ir stovi apmirę. Yra išlikusių ir įspūdingų ūkinių pastatų.
Kažkada naktį buvome užvažiavę į Pakiršinio dvarą, bet tada nieko doro nepmatėme. Tad šįkart užvažiavome dieną. Irgi buvę nuostabūs moderno stiliaus dvaro rūmai, sugadinti visokių priestatų-priestatukų. Šalia dvaro rūmų išsidėstę buvę ūkiniai pastatai, juos irgi verta apžiūrėti, tačiau dar vienas dvaro ūkinis kiemas yra pakeliui iš Pakiršinio į Šeduvą.
Kadangi Saulė jau persivertė per zenitą, tai sustojome pavalgyti Šeduvos malūne. Pasisekė, nes tuoj po mūsų pasipylė išalkusių minios, tad vietų būtų tekę paieškti. Maistas geras, įdomi aplinka, užskaitome.
Sekantis sustojimas – Amalijos palivarkas. Kažkada gražus, dabar apleistas.
Nors planuose buvo numatyti dar keli dvarai, apsižiūrėjome, kad dienos šviesos liko ne tiek daug, tad numynėme tiesiai į Gataučius. Apėjau, apifotkinau, nes pavasariop turbūt viso šito nebeliks ir visos mano sąsajos su Gataučiais išnyks. Nors ir šiaip nieko neatsimenu iš to laikotarpio – totali amnezija – vistik 2 metų vaikas nelabai patikimas liudytojas 😉 Mamytė, tikra žemaitė nuo Švėkšnos apylinkių, baigusi Klaipėdos mokytojų seminariją, 1956 m. gavo paskyrimą į Gataučius ir ten išdirbo iki 1961 m. pabaigos, kol mes pervažiavome į Vilnių, kur Tėvelis kaipo jaunas aspirantas gavo kambarį Mokslų akademijos bendrabutyje.
Grįždami užvažiavome į Linkuvą, kažkada buvusų valčiaus centrą (atsimenu, kad kažkada sovietmečiu apie savo gimtinę rašydavau „Gataučių km., Linkuvos valsčius, Pakruojo raj.“). Šiaip fainas provincialus miestelis, vertas sustojimo ir apžiūrėjimo, ypač bažnyčia. Gaila, ji buvo uždaryta.
Grįždami atgal, užsukome į Pakruojo dvarą. Kadangi mano geresnioji pusė po operacijos dar negali daug vaikščioti, tai tik truputėlį pasižvalgėme ir užkandome traktieriuje.
Na o po šito beliko tik važiuoti namo, nes labai greitai temo, tad namolio grįžome jau visiškoje tamsoje.
