Kadangi grėsmingai artėjo šv.Karantino diena, tai sekmadienį mudu su brangiausiąja ir draugais išvykome pasivažinėti, bo nebeaišku, kaip ten bus ateityje su kelionėmis netgi Lietuvos viduje koronės virusui galandant dantis į tautiečių kūnus. Turėjome ir utilitarų tikslą – nusipirkti 75% Žalgirio tauriojo gėrimo Stakliškėse. Didžioji dalis aplankytų objektų jau buvo mūsų pažiūrėta, gal tiesiog gavosi „kartojimas – geros nuotaikos motina“.
Na bet visų pirma, idant būtume dvasingi, sustojome Kalviuose ir užėjome į labai įdomią apvalią Šv.Antano Paduviečio bažnyčią. Pamaldos nevyko, bet parapijonys rinkosi, o kažkokios davatkos garsiai kažką skaitė.
Tarp kitko, nuo bažnyčios šventoriaus atsiveria puikus vaizdas į Kalvių ežerą.
Nuvažiavome į Stakliškes, nusipirkome to Žalgirio, faino nealkoholinio midaus ir tokio indomaus 80% stipraus gėrimo (panaudosime kaip dezinfektantą, jei ką). Išsišnekėjome su pardavėja – šeštadienį buvo galinga apgultis, su tokiu vargu verygų išblaivinti žmonės kaupia antikoronines atsargas.
Sekantis sustojimas – Paaliosės pilkapynas. Įdomi, savotiškai gūdi vieta.
Mums labai patinka lankytis Grabijoluose visais metų laikais, tai užšokome ir šįkart. Kažkiek nustebino mašinų ir lankytojų gausa. Vietinių vilniečių praktiškai nėra, tik keli pastoviai gyvenantys grabijoliškiai.
Smagiai pasivaikščiojome, tikrai gera vieta.
Sekantis kelionės taškas – Paparčiai, pakeliui nufotkinant Paparčių piliakalnį su plėvesuojančia istorine vėliava.
Pačiuose Paparčiuose apžiūrėjome buvusio Domininkonų vienuolyno griuvėsių likučius.
Na, kad būtume dar dvasingesni, aplankėme Paparčių Aušrinės Marijos vienuolyno bažnytėlę. Pirmąkart patekome vidun – labai daug smilkalų, šventųjų paveikslai – Bizantijos ikonų stiliuje.
O prie bažnyčios radome įdomų radinį – (galimai) negyvai sušalusią gyvačiukę. Palikome – gal atsigaus. Nors gal tai pirmoji koronės viruso auka?
Na ir po to beliko pamažu brūžinti namolio. Gavosi tokia labai dvasinga kelionė su nedideliu Žalgirio akcentu.
