Taigi, vakar iš pat ryto mažumėlį užlinko serveris, ant kurio sukasi mano blog’as 🙁 Kadangi buvo sekmadienis (kurį reikia švęsti), tai ir gulėjo palūžęs iki šio ryto. O kaip gera būna, pasiėmus rytinį puoduką kavos, prisėsti prie kompo ir neskubant ką nors parašyti. O čia – TYKŠT – neveikia… Va tada ir suvoki žmogus, kaip vistik norisi save išreikšti, ir kaip sunku, kai to padaryti negali. „Lomkės“. tsakant… Juolab, kad per porą paskutinių dienų tavo rašliava kaip ir pastebėta čia ir čia, o skaitytojai negali prieiti prie tavo puslapio pasižiūrėti tavo šiadiavrų… jautiesi mažumėlį kaltas, nors esmė tai jelektronų srautuose, kurie laksto kažkur toli nuo tavęs, ir kurių tu nevaldai.
Anyway – pakilom kaip Lozorius iš numirusių ir tikimės, kad dar parašysim. Ką nors vertingo beigi prasmingo. Tikėsimės 🙂
Blog’inimo poreikis
Gru 8th, 2008 by grumlinas
Jap, vakar pajaučiau. Žiūrėti galėjau, o va palikti komentarą niekaip. Bet gerai kad viskas vėl stojo į savo vietas 🙂
Mėnulio fazės matyt keitėsi 😉 Pikčiausia, kad aš net prisilog’inti negalėjau 😀
Diagnozė: blogoholikas.
Įsisvajojau: gal aties toks laikas, kai pripažins mūsų ligą ir galėsime ramiai darbuotis baltose palatose su valstybiniu aprūpinimu…
@troy – yep, pripažįstu save blogoholicus vulgaris 😉