Feed on
Posts
Comments
«
»

Pasaulis, kurio mes nepažįstame

Gru 23rd, 2008 by

Kaip dažnai apie aplinkinį pasaulį mes sprendžiame, savo jaukiame bute gulėdami ant patogios sofos prieš televizorių, žiūrėdami serialus… Ir retai kada (o dažniausiai – niekada) nesusimąstome, jog visa planeta tai nėra tokia, kaip Europa (prie kurios mes pripratę) ar išsvajotoji Šiaurės Amerika. Dažnai mūsų kelionės vėlgi apsiriboja tik Europa, Šiaurės Amerika ar kurortinėmis sueuropintomis vietovėmis Azijoje ar Afrikoje, todėl esame šventai įsitikinę, kad visas pasaulis visur sutvarkytas taip, kaip ir pas mus (na, maždaug kaip pas mus 😉 . Ir nesuvokiame, jog iš tikrųjų mums žinomas pasaulis tėra pasaulėlis, o visa planeta visiškai kitokia. Galime fiziškai nematyti kitokio pasaulio, kitokio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog to nėra. Ir, kas svarbiausia, tai visiškai nereiškia, jog visa, kas už mūsų pasaulėlio ribų – nereikšminga.

Posted in mintys

12 Responses to “Pasaulis, kurio mes nepažįstame”

  1. scania parašė:
    2008/12/23 22:10

    Nereikia nė toli eiti – alubary jau visai kitas pasaulis. Arba kitoj įmonėj. O tarp bomžų?
    Gatvės tos pačios – prasmė kita. Ką ten gatvės, keičiasi net „blogas – geras“ supratimas. Ir smarkiai 🙂

  2. grumlinas parašė:
    2008/12/23 22:52

    Tsakant, mes tematome tik tai, kas yra tiesiogiai mūsų matymo lauke. Ir tai, tik tiek, kiek siekia mūsų žvilgsnis, stovint ant mūsų įkoptos kalvos

  3. Vidas parašė:
    2008/12/24 01:44

    Labai patiko šitas teisingas pastebėjimas. Tačiau kokios priežastys verčia mus „užsimerkti“ prieš tą kitą pasaulį? Sakyčiau, tai asmeninės savisaugos mechanizmas, nes tarkim visi žinom, kad „necivilizuotoj“ Afrikoj ir kitose 3 pasaulio valstybėse iš bado ir neturėdami švaraus geriamojo vandens, miršta žmonės. Jei tiksliau, tai 30 tūkstančių per DIENĄ. Bet ar tai nors dalele keičia Mūsų vartojimo įpročius? Vistiek perkam tą patį maišelį produktams, o alaus butelį sudaužom ar išmetam kur į krūmus. Kodėl? Todėl kad esam išlepinti Absoliutaus visa ko Pertekliaus, daiktas neturi savo Vertės ir pagarbos už įdėtą Darbą.
    Ir iš ties, patogiau įkalinti save, savo pasaulėžiūrą ir vertybes pagal tai, kokie aplinkui kiti žmonės, kurie iš mados nori sau leist pirkt vasarinius rūbelius šuniukui. Nors myliu gyvūnus, bet viskam savos ribos, ypač jei rūbelis dekoruotas kokiais Swarovski kristalų stikliukais.
    Tuo būdu apsaugom save nuo minties, kad elgiamės, iš tikrųjų, egoistiškai. O tokios minties suvokimas veda į tai, kad galbūt jaučiam kaltę, o kaltės jausmas yra nemalonus ir negatyvus kaip žmogiška emocija. Pridėkim dar bejėgiškumą, kaip „O ką Aš vienas galiu pakeist?!“, tad ir turime nihilistišką rezultatą.
    Beje, nereikia trenktis kur į kitą pasaulio galą. Kaltę už savo elgesį galime pajausti ir išpirkti visiems ateinantiems metams ir kokios blizgančia TV aliuzija apgaubtos labdaringos akcijos metu, iš principo nė nesusidurdami su kasdieniška realybe, KIEK iš tikrųjų sunkiai gyvena vaikų užmiršti pencininkai tėvai, ir neįgalieji, ir našlaičiai, ir koks didelis tuštumos jausmas galbūt jų širdyse, kai žinai, kad galbūt esi niekam nereikalingas..

  4. grumlinas parašė:
    2008/12/24 08:02

    @Vidas – manyčiau, dėl mūsų blaškymois tarp savisaugos mechanizmo, egoizmo ir kaltės jausmo esi teisus. Iš vienos pusės, savisaugos mechanizmas leidžia mums neišprotėti, bandant gelbėti visą pasaulį – kas turbūt reikalinga (neišprotėti, ta prasme 😉 ; iš kitos pusės – egoizmas mums diktuoja savęs izoliaciją vardan asmeninio patogumo; na o kaltės jausmas bando kažkaip sušvelninti mūsų gal ne tiek padarytą žalą (nes mes nieko blogo nepadarėme), kiek mūsų neveiklumo tebesitęsiantį blogį (nes mes nepadarėme ir nieko gera).

  5. scania parašė:
    2008/12/28 22:07

    Ne ton pusėn diskutuojam. Nepinkim pažinimo su labdara.
    Beje – ar čia labdara, kai perkamas maistas badaujantiems, bet ne iš jų šalies, kad vietiniai gamintojai badautų?!
    Kiti pasauliai – tai ne tik labiau skurstantys, bet ir turtingesni. Nors ir turtas – ne požymis. Jie tiesiog kitokie, kartais tiek, kitokie, kad mes nė nesuprantam net ten būdami!

  6. grumlinas parašė:
    2008/12/28 22:45

    @scania – Turiu šiokį tokį kitos civilizacijos (būtent islamiškąsias šalis aš vadinčiau ne kitokiomis kultūromis, o kita civilizacija) pažinimo patirties, kai dukters pagalba pamačiau juos šiek tiek iš vidaus – kokie mes esame barbarai jų supratimu… 😉

  7. scania parašė:
    2008/12/29 14:29

    Dėl „kita civilizacija“ – tikrai taip! Jei kartais tenka prabėgomis pasidomėti laidomis apie rytus, būna kad pastebiu įdomybę. Dažnas vakarietis, ne tik nesupranta kitų pasaulių ne tik gulėdamas namie ant sofkutės, bet ir būdamas tame pasaulyje!

  8. grumlinas parašė:
    2008/12/29 14:44

    @scania – Nesupratimas pareina iš to, kad dažnas vakarietis yra turisto būsenoje – nežino kalbos+istorijos+papročių, kupinas stereotipų, Vakarų technologinis pranašumas jam suteikia iliuzorinį pasitikėjimą savimi kaip labiau išsivysčiusia būtybe. Tuo tarpu arabui vyras su šortais yra tas pats, kaip mums vyras tik su apatinėmis kelnaitėmis Laisvės alėjoje.

  9. scania parašė:
    2008/12/29 17:31

    Ir Bušas – galvoja, kad į jį batu nepataikė.
    Bet rytiečių supratimu – pataikė 😀 Jis dabar – sutvėrimas, į kurį batai mėtomi.
    Vis tik mažai yra vertėjų, kurie mums išverstų, kaip tai atrodo kituose pasauliuose.

  10. grumlinas parašė:
    2008/12/29 18:20

    @scania – Esmė turbūt tame, kad mūsų supratimu, jei politikas apmėtomas pomidorais/kiaušiniais/tortais/batais – nemalonu, tačiau nieko neįprasto. JŲ supratimu – jei toks galingas žmogus apmėtytas [kuo nors] – tai rodo jo bejėgiškumą ir milžinišką moralinę jėgą, ar netgi moralinę pergalę. Pabandyk apmėtyti batais Huseiną savo laiku…

  11. scania parašė:
    2008/12/29 20:57

    Vienintelis šansas Bušui neprarasti JAV autoriteto – buvo rankomis perplėšti tam žurnalistui gerklę. Būtų ir Bušas, ir tas žurnalistas tapę didvyriais. O dabar – net sąjungininkams jis yra taikinys batams 🙂

  12. grumlinas parašė:
    2008/12/29 22:43

    @scania – Bušas – prarasti metai JAV istorijoje. Ir tiek…