Taigi, Kalėdos, kalėdos – ir po Kalėdų… Sudalyvavom (Trakų rajone), atšventėm (smagiai), grįžom (saugiai) 🙂 Suvalgėm 12 patiekalų, sutaršėm kimštą lydeką, pasėdėjom, pabendravom. Mikro-atostogos prieš akis, visai nieko, prasigausim, tsakant.
Šįryt, kol tauta geivaliojosi ir stalą dengė, dar prasukau ratuką kaimo pliklediniais keliais, pafotkinau mažumėlę. Saulės kai nebuvo, tai dzyn, katron pusėn fotkyti – vistiek dangus pilkas ir neišraiškingas, kaip Lietuvos politikų mintys. Vienintelis rimtas išbandymas – tarpukaimių keliai – suplūktas sniego-ledo grindinys, kuriuo riedi sau 35-45km/h greičiu, o stabdai kaip ant parketo. Savotiškas jausmas, kai vaizdai pro šalį slenka tikrai neskubėdami. Kažkaip pamąsčiau, jog tokiu greičiu iš esmės tarpukariu riedėdavo dauguma automobilių, o šiandien mes neįsivaizduojame važiavimo be dukart-triskart didesnio greičio.
Anyway, kažką pafotkinau, šedevrų nesigavo, tiesiog nuotaikinės fotkės 🙂
(c)grumlinas
