Na ką gi, sudėliojus į puslapį savo kasdieninę spamo, tfu, t.y. informacijos porciją, galima pašnekėti ir apie kitus dalykus. Taigi, šiandien, nežiūrint į Lietuvoje siaučiančią pūgą, teko važiuoti į Onuškio miestelį Trakų rajone. Priežastis rimta – uošvienės mirties metinės, užsakytos pamaldos, familijos sueiga, taip kad pirmyn. Žemiau šios dienos vyksmo aprašymas tiems, kas šiandien manęs pasigedo Intyrnete, o ir tiems, kuriems parūpo, koks gi greitis šiandien buvo saugus 😉
Jau Kaune, išėjus prie Kibiruxo, buvo aišku, kad Tėvynė šįkart mums davė kareivišką užduotį – nespėjus nuvalyti vieno awto šono, užnešdavo kitą. Tada nutariau, kad greičiui įtakos tai neturės ir išvažiavome. Pūga buvo nebloga, bet iki nusukimo palei Antakalnį iš awtobano link Jiezno dar pakenčiama. Nusukus po kelių kilometrų prasidėjo PŪGA, nes iki tol buvo tik pūga. Vistik gerai, kad Jewropa isreikalavo, kad mūsų kelių pakraščiai būtų atžymėti kuoleliais – bent jau matai, iki kur gali slysti. Pasivijau toki nešpėtną labai apsnigtą džipą, įsikabinau jam užpakalin už kelisdešimt metrų ir mynėm Tėvynės laukais, nes keliais tai pavadinti buvo kiek per drąsu. Greitis buvo neblogas – kokie 50-55km/val, bet kai kur krito iki kokių 40km/val. Tačiau kai kur drąsiai mynėme iki 60-65km/val 😉 Iš pradžių kėlė pasipiktinimą be šviesų važiuojantys awto, kol nesupratau, kad jų lempos elementariai apledėjusios 😀 Matomumas kai kur buvo 100-200 metrų, o ypatingą ekstazę kėlė iš už kalvelių netikėtai išnyrantys awto… Už Jiezno sankryžos pasukome link Trakų, gamtinė padėtis vėlgi liko tokia pati, tik netekau lyderinio džipo, pačiam teko vadovauti sau pačiam. Pakeliui aplenkėme keletą ypatingai atsargių tautiečių, kurie mynė kokius 30km/val. Kelią rodė stulpeliai ir kai kur dar likusios provėžos. Bet visa tai buvo žiedeliai, uogelės prasidėjo ties Aukštadvariu pasukus link Onuškio – gerai, kad vingiuotas kelias per kalną eina mišku – bent gali numanyti, kur sukti awto (tipo netaikyti į medžius). Išvažiavus į laukus, buvo galima drąsiai važiuoti tiesiai – nedidelis skirtumas, žvelgiant į pustomą sniegą. Gerai, kad kai kur vėjas nuo kelio nupustė sniego ruožus, tai buvo galima truputį orientuotis. Tik tas pats vėjas kai kada mesdavo ant awto tokius sniego pluoštus, kad užpildavo visus langus, sukeldamas mano keleivių pagyvėjimo šūksmus.
Kelionė, kuri mums užima kokią valandą, šįkart užtruko valandą 40 minučių.
Atbuvus pamaldas šaltoje bažnyčioje (brrrrrrr) ir užkandę, kol dar šviesu, išvažiavome atgal, tik šįkart, suformavę karavaną iš keturių awto, pasukome pro Rūdiškes link Trakų. Nerimą kėlė siauras kelias per mišką – ir ne veltui, nes vienoje vietoje, prasilenkiant su autobusu, jau susigūžiau, laukdamas, kad nuneš bent veidrodėlį. Fuuuu, nepataikė… 🙂 Kitas šiknagalvis su juodu bimbalu, matomai išmokintas važiuoti apsižergus ašinę liniją, kad nenuklystų nuo kelio, išniro iš už kalvelės. Gerai, kad nekart esu susidūres su panašiais proto invalidais Aukštaitijos kalvose, tad paprastai į kalvelę lipu dešine puse, ratas beveik kelkraštyje. „Proneslo“, tsakant… Retai kur pavyko viršyti 55km/val greitį. Dar prieš važiuojant mąstėme, ar pavyks įveikti tokį statų vingiuotą kalną prie Grendavės, kuriame retą žiemą apsieinama be daugybės avarijų. Na mums pasisekė – visi spėjome „iš įsibėgėjimo“ užminti į viršų siaura išvažinėta juosta, kai iš priekio pasirodė kitas karavanas, planuojantis nusileisti ta kalva žemyn. Šiaip palei kalvą trainiojosi toks traktoriukas – matyt laukė, kada paprašys ištraukti-užtraukti 😉
Na, kelias į Trakus buvo palyginti nesunkus, jei važiuoti kokius 55-60km/val ir laiku pamažinti greitį, kad prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu. Įvažiuojant į Trakus, jaučiausi kaip koks Susaninas, vadovaujantis kolonai iš keliolikos awto, kuriems užteko proto neužsiimti lenkiojimu. Šiaip aplenkusių nebvo, iš ko galima daryti išvadas – arba greitis buvo geras, arba per didelis 😉 Tada pro Trakus link Vievo, paskui į awtobaną jau buvo zuikio dainos – mini sau 60-65km/val., radijas groja 😉
Awtobano valymu nebuvo perdaug užsiimta, tad pirmoji juosta buvo skirta tiems, kurie važiuoja 40-65km/val greičiu, o linkę lėkti greičiau naudojosi antrąja juosta. Tik kad važiuoti greičiau nei 90km/val buvo mažumą beprotybė, nes juoda kelio danga buvo padengta plonyčiu plikleduku, ant kurio labai faina stabdyti, nes nestoja, o tik mėto 😀
Tai vat protingu 65-75km/val greičiu parmynėme Kaunan, kur gatvės aiškiai nebuvo valytos nuo pat ryto. Įvertinome, kad kelionė, trunkanti apie pusantros valandos, šįkart užtruko virš pustrečios.
Ach tiesa, aš kažką ten saugų greitį žadėjau parašyti. Tai turbūt ir surašiau. Kad saugus greitis toks, kuriuo saugiai nuvažiuoji iš taško A į tašką B. Skirtingai nuo degradų krūtose tačkose, lekiančių be proto ir žudančių žmones.
Vakar Vilniun važiavau iš Varėnos. Lėkėm net 70 km/h, kol pasivijom pirma – opelį, paskui pūgą. Opelis važiavo labai tvarkingai, aš būčiau važiavęs gal tik pora kilometrų per valandą greičiau – bet matyt, pas jį benzininė, ir kitokie kreiseriniai greičiai 🙂
Kai pasivijom pūgą matėsi:
šonuose neaiškios tamsios dėmės – miškas;
priekyje neaiški tamsi dėmelė – galinis opelio stiklas;
visa kita – vienodai balta/pilka.
Jokių stulpelių ar kitokių smulkių daiktų nesimatė 🙂
O kai opelis pasivijo koloną – tai tik trečiu bėgiu beliko važiuoti…
Bet man geriau sekėsi, nei tamstai 😉
Va-va – gerai, kad miškai būna šalikelėse, atai važiuotum sau laukais pasišvilpaudamas ir net nenujausdamas, kad ūkininko žiemkenčius niokoji 😉
kadangi mano zx variklio sprogimu, tikraja to zodzio prasme ,privede prie didelio galvosukio.(ziuret i citrina foruma)
puse dienos vazinejau su uosvio benzinine renault nevalytomis kauno gatvemis,pagarba kelininkams nedirbusiems sizifo darbo.sugus greitis buvo 30-40km.buvo momentu kad is priekio atvaziujanti auto pamatydavai uz 100m.gatves buvo paytustes.turbut vieni pabijojo,kiti kase sniegus kiemuose:-)o smagiausia buvo maximos aikstelese-pravaziavimus vale traktoriukas palikdamas sonuose pusnis ir is stovejimu vietu kai reikedavo pajudet ir pramust ta sniego barjera -ne viena kailinuota ponia kuri fizine jega naudoja tik pie veidrodzio stume vyro ar meiluzio prabangius auto:-)
@liuka – kaip jau rašiau forume užuojauta-sveikinimas 😉 o dėl kailiniuotų ponių – nežinojau, kad tamsta toks rawdonas socialistas esate ir iš mūsų elYto šaipotės 😉
už paskutinį sakinį tau oskarą
@m – už kurį iš paskutinių sakinių? 8)
už paskutinį 🙂
@m – aaaišku 🙂 A čia gerai, a čia blogai, tas Oskaras? 😉
Manau, kad yra visiškai teisinga, kad greitukai važinėja viduriu kelio. Normalus žmogus, važiuodamas savo puse prasilenks, o kitas kietas, irgi važiuodamas viduriu – mažins kietų skaičių be pašalinių aukų. Vidurinių skaičių mažina ir sutikti traktoriai ir sunkvežimiai. Kuo kietas kietesnis, ir greičiau važiuoja, tuo veiksmingiau vyksta mažinimas.
@scania – pritariu minčiai kad greitukų-kietukų savitarpio naikinimasis yra teigiamas reiškinys ir turėtų būti visokeriopai skatinamas. Tik bėda, kad tie degradai tipo ministrų ar seimūnų sūneliai nusineša ir niekuo dėtų eismo dalyvių gyvybes. Gal reiktų įsteigti specialias trasas, kur jie galėtų tvotis kaktomuša? Tik įsivaizduok – groja muzika, pardavinėjami ledai ir vaisvandeniai, minios žiūrovų gaudyte gaudo per megafonus skelbiamą naujieną: „Ir štai trasoje ministro N ir seimūno K atžalos. Jų susidūrimas turėtų įvykti ant kalvelės ties trečiuoju posūkiu“. A? 😉
Kur nusipirkti bilietus?! Ar dar liko?!
Na, kaime gyvenant ministrų nėra, nei su sūnumis, nei be jų. Bet yra vietinio elito atžalų. Pvz. komisaro sūnus. Ar panašiai, tėvų pareigos didelės reikšmės neturi. Turi reali įtaka. Bet apie tai viešai dar ilgai niekas nekalbės. Nebent vieną – kitą įvykį dėl tiražo…
Na ir ne juokas kaime pyktis su valdžia. Ne be reikalo žmonės absoliučiai tolerantiški nuosavai policininko mašinai, pastatytai vidury kiemo 😀
@scania – na galima tipo atrankines rungtynes rengti – juk degradai įvairaus kalibro būna. Tipo seniūnija -> savivaldybė -> apskritis -> VIPas. Andrikienė, Prunskienė, Olekas, kaip užmušę po žmogų ir sausai išsisukę, gal galėtų orgkomitetą sudaryt?
Ojojoi su tokiu orgkomitetu. Kainuotų nežmoniškai, o naudos – nė už tugriką…
Reikėtų kažko iš normalių žmonių. Tik neaišku, kas galėtų apsiimti – reikalas slidus, kur elitas, ten kyšiai, barniai, rietenos ir grasinimai. Normalus žmogus neapsiimtų, o politikai viską sugadintų. Gal tegu vadovauja kiekvienas dalyvis? Tai dar iki trasos vaizdų prisižiūrėtume, o ir trasoj laisviau taptų 😉
@scania – „Gal tegu vadovauja kiekvienas dalyvis? “ – nu gal ir nieko mintis. Duopdam visiems po kalibruotą vienodą beisbolo lazdikę kaip argumentatorių ir pirmyn.
Dėl lazdos – mintis! Tik nesutinku su „duodam“. Bereikalingos išlaidos. Geriau skelbiam papildomą konkursą „šmaikščiausia lazdikė“ – patys atsineš. O kad skirtingos, tai ne bėda, visas gyvenimas neteisingas 🙂
@scania – nu ką aš žinau, gali būti, kad išsiargumentuos negyvai iki varžybų tada?
@Grumlinas – stipriausiai argumentuojantys galėtų rinktis pralaimėjusių mašinas, jei jos greitesnės. Kad laimėjusieji pasiektų kuo geresnių rezultatų važinėjantis kelio viduriu 😀
@scania – nu tai tada taip – atrankinės varžybos lazdikėmis uždarme ringe su totalizatoriumi, likę du renkasi krūčiausius awto kontr-smūgiui, likę awto parduodami iš varžytynių gretimoje pagal varžybas savivaldybėje?
Na, manau jau pagrindiniai punktai aiškūs, planas skaidrus, idėja patraukli, rezultatai naudingi.
Tik kad ne tie per drąsiai važiuoja… Panevėžio avarija, kur gaisrininkas nesuvaldė, ir…
Aš negalėčiau dirbti tokioje vietoje vairuotoju. Vis tik turi būti profas, ir dar su talentu, jei jau skubi gelbėti…
@scania – vienas dalykas – nesuvaldymas per skubėjimą, kitas – nesuvaldymas per chamiškumą
gerai oskaras, labai gerai 🙂 nekenčiu tų, begalvių.
@m – tada gerai, jeigu gerai, nes gerai yra geriau, negu blogai 😉
Anyway – savimi pasitinkinčių įžūlių begalvių prabangiuose awto kiekiu mes turbūt pirmaujame Rytų Jevropoje (Rusijos neskaičiuoju), kas nedaro mums garbės.
Nedaro garbės ir savimi pasitikinčių įžūlių begalvių senose lupenose kiekis.
Kiek kartų mačiau – aplenkia koks naujas pasportintas – lėkė, ir nulėkė… Ir po kiek laiko, koks sudrožtas golfukas, su 1,3 motoru, baisingai dūmydamas ir vos besivilkdamas lenkia, priešingoj juostoj iš būdamas visą amžinybę…
@scania – na, savaitgalio vairuotojai su beretėmis, senuose golpuluose su vaiskrūmių sodinukais ant galinės sėdynės, apsižergę skiriamąją liniją, lekiantys beprotišku 50km/val greičiu, kurių neaplenksi nei iš kairės, nei iš dešinės, yra atskiras super-mudakų atvejis.
Jei žmogus – bambukas, nepadės nė golpukas! 🙂
Jokio skirtumo, kiek metų, ar kokia mašina – jei žmogus nesinaudoja mąstymu, jis yra potencialus žudikas.
O kas bus, kai asmeninė transporto priemonė galės skraidyti?
Ne tik žmones naikins, bet ir pastatus 😀
@scania – homo golpiens – pirmas žingsnis į homo sapiens 😉
Ne ne ne ir dar kartą ne! Iš homo golpiens teišeina tik homo espaciens. 🙂
Apie audines – pastebėjau, kad su audėm važinėja žmonės be vaizduotės. Yra tarp audinių vairuotojų ir protingų, ir gerų, ir greitų ir padorių žmonių. Tik be vaizduotės 🙂