Penktadienio vakarą užlūžo mano blogo serveris, o iš numirusių pakilo tik šiandien. Bet nelabai kada turėjau daug rašyti, nes darbai-darbeliai (žmogus dažnai pats sau įsiskolini) užpuolė, plius dirbant šeimos tiekėju, teko šopingą atlikti. Na ir šopingo metu trys „linksmos“ situacijos vairavimo srityje. Bet paeiliui:
1) važiuoju sau nuo „Aklųjų“ sankryžos link ex-Telekomo (kauniečiai žino, nekauniečiams – 3-4 eilių vienpusis atskirtas eismas). Artėjant prie eks-Telekomo antra vaga, žiūriu: kažkas ne taip. Kol po sekundės suvokiu – ką tik prieš vienpusį eismą nuo ex-Telekomo šviesaforo apsižioplinęs pasileido kažkoks vienatūris. Trečiąja eile važiuojanti awdzynė kirto ant signalo, aš nėriau dešiniau, awdzynė į mano vietą. Ufff, prasilenkėme… Už nugaros pasigirdo signalų simfonija 😉 Pasižiūriu į veidrodėlį – vienatūris, supratęs, kaip giliai jis neteisus, įsijungė avarinį ir ieško būdų, kaip persikasti per skiriamąją juostą. Vienžod, įspūdžių buvo…
2) apsilankęs Urmo bazėje, dar atvažiuoju prie prekybcentrio, prisiparkuoju, išlipu. Kadangi aikštelė apytuštė, atvažiuoja parkuotis kažkoks mitsuibishius-volkswagenas ir, kad nereiktų atbulam išvažinėti, pravažiuoja „kiaurai“ eilę, kad atsistoti priekiu. Tvarkoje, ir aš taip darau. Tik, kaip taisyklė, neišlendu awto nosimi gerą trečdalį į pravažiavimą. Praeidamas pakraipiau galvą ir mestelėjau „Įdomiai parkuojatės“. Visa familijo – jisas, jisė ir jisiukas į mane pažvelgė TOKIAIS žvilgsniais, kad turėjau smigti asfaltan iki pat Amerikės. Gerai, kad ant asfalto ledas buvo – tik aptirpo mažumėlę.
3) pagaliau apsišopinau, važiuoju sau pravažiavimu ir mąstau apie gyvenimo prasmę-esmę-ir-tuštybę, tik žiūriu – prie pat posūkį iš aikštelės atbulas tipo saab-mersas grūdasi. Svarbiausia – mato, kad atvažiuoju, ir kad aš – jau čia pat. Nifiga – vairas susuktas-gazas dugnas-žybt man prieš nosį-vairas tiesyn-gazas dugnas-pirmyn-tykšt ant stabdžių. Bo aštraus posūkio neina išimt su ta karve tokiu greičiu… Gerai, kad esmi žmogas ramaus būdo, kuo dažnai stebinu šeimą, artimuosius ir šiaip ateivius, tai pristabdžiau ir leidau krūtajam nevykėliui atgal paduoti ir pagaliau posūkį įveikti. Jis, matyt, taip susijaudino tokį mano gerumą pamatęs, kad vietoje privalomo posūkio į gatvę dešinėn kad suko į kairę, vėl man kelią mažumėlę užblokuodamas.
Tai vat, manau, kad čia kryzius žmonėms biškį galvas susuko, kad jie tokie išsiblaškę patapo.
Tarp kitko, tai pagal taisykles ištisinę liniją kirst galima dviem atvejais: kai ji žymi kelkraštį ir stovėjimo vietą aikštelėse. Nuorodos neberandu, įdėčiau 🙁
Tai kad kirsti galima, žinau. Tik va kai iš to ištisinėmis linijomis apibrėžto parkavimosi „lizdo“ awto išlindęs trečdaliu nosimi į prvažiavimą – nu vistik labai jau mužikiškai nepagarbiai kitiems vairuotojams atrodo
Eismui labai tinka išdaužto lango taisyklė – jei kas smulkiai nusižengia, kažkas kitas padvigubins. Realiai policijai visiškai vienodai, kaip parkuojamės, kaip naudojam priešrūkines ir posūkius; kai visiems vienodai, tai ir būna mužikiška nepagarba.
Ir dideliai daliai vairuotojų nesuvokiami dalykai, kad reikia mandagiai pastatyti mašiną.
Yep, dauguma vairuotojų, ypač didelių ir prabangių automobilių (kuriuos vairuoja proto invalidai, besiparkuojantys neįgaliesiems skirtose vietose), sunkiai suvokia mandagaus parkavimosi svarbą. Nors sistemos nėra – kreivai parkuotis sugeba labai daug…