Perskaitęs scania komentarą apie durnių ir šautuvą, prisiminiau tikrą istoriją, aprašytą aviakonstruktoriaus A.Jakovlevo:
Kadaise, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, N.Chruščiovas buvo Maskvos kompartijos pirmuoju sekretoriumi. Stalinas, važiuodamas Maskvos gatve, kažkur pamatė nusususius krūmus ir pokalbyje papriekaištavo Chruščiovui, kad Maskvoje reiktų pravalyti augmeniją. Na ir ką – tuojau pat buvo pradėtos kirsti Sodų žiedo šimtametės liepos. Mieste pasklido gandai: a) tuoj bus karas, o kadangi medžių lapijoje kaupiasi dujos – juos visus iškirs; b) Stalinas nemėgsta medžių – juos visus iškirs. Susijaudinusi visuomenė paprašė Jakovlevo (kuris buvo pagrindinis Stalino patarėjas aviaciniais klausimais) kaip nors paveikti Staliną. Jakovlevas, progai pasitaikius, išdėstė reikalą Stalinui. Pastarasis išsikvietė Chruščiovą, išsakė jam, kad kalba ėjo apie nusususius krūmus, ir į žado netekusio Chruščiovo kaktą išdunkseno savo pypkę. Tada tarė „Priversk durnių Dievui melstis – kaktą prasiskels“. Be abejo, medžių kirtimas tuoj pat buvo nutrauktas, o Chruščiovas užslėpė pyktį tiek ant Stalino, tiek ant Jakovlevo.
Duok durniui…
Sau 20th, 2009 by grumlinas
Man tas priežodis asocijuojasi su įmonės legenda.
Atėjo naujas šoferiukas. Davė jam GAZ. Liepė dasipilti tepalo. Davė kibirą, parodė statinę, ir kolektyvas toliau dirba savo darbus. Na, pripylė tepalo ir užkurti negali, starteris nesuka! Supuolė pagalbon seni asai. Be prošvaiščių. Negalioja jokios gudrybės. Kol neišsiaiškino, kiek gi tepalo įpylė… Iki įpylimo kamščio, kuris yra ant vožtuvų dangtelio viršaus 😀
„Dvigatel’ v masle“ 😉