Feed on
Posts
Comments
«
»

Planinės ekonomikos saulėlydis

Sau 20th, 2009 by

Labai nebloga analizė, išaiškinanti tarybinės planinės ekonomikos žlugimo priežastis.
Неспособность плановой экономики направить нужные инвестиции в возмещение выбытия, видимо, является ключевым фактором среди многих причин застоя — замедления темпов роста в 70–80−е годы. Во всяком случае, этот «встроенный дефект» плановой системы достаточен для объяснения того замедления темпов роста, которое произошло в действительности. Все другие дефекты плановой системы либо не являются встроенными (то есть, видимо, не связаны с самой ее природой), либо не успели проявить себя в полной мере в период застоя и, следовательно, не стали главным тормозом роста.

Posted in istorija

2 Responses to “Planinės ekonomikos saulėlydis”

  1. vidas parašė:
    2009/01/24 18:44

    Daug skaitymo, bet mintis aiški, jog planinė ekonomika nesikeitė nuo jos atsiradimo 30-aisiais,neprisitaikė prie pasikeitusių sąlygų ir t.t. Čia galime prisimint, kokios buvo maisto prekių lentynos ir žodis „deficitinis tualetinis popierius“ ir „atvežė dešros“ skambėjo dažniau nei „krizė“, ypač priešpastatant prieš grandiozinius projektus, statybas, gamyklas, kelius ir t.t. Iš kur nepelninga ekonomika gali gauti lėšų tokio masto komunizmo statyboms?
    Vadinasi toliau sektų išvada, jei tokio modelio planinė ekonomika buvo paprasčiausiai neefektyvi, jos stabilumą išlaikyti valstybėje buvo prabanga. Prabanga pinigine prasme, nes ji ir kainavo brangiai. Juolabiau, kad grūdus importuodavo ne už ačiū. Tad iš kur tssrs galėjo paimt pinigų? Iš gamtinių išteklių eksporto žinoma, kuriais ji turtinga. O kai 80-aisiais didžiausi importuotojai, jav, susirado kitas alternatyvas kokiam Kuveite ar Saudo Arabijoj, finansinis deficitas tiesiog privertė įvest optimizaciją „Perestroiką“, kitais žodžiais – taupymą. Viduje galėjo būti pati geriausia santvarka, tik neizoliuota ir labai priklausoma nuo eksporto apimčių. Juk neveltui ėmė rastis laisvėjančios rinkos kregždės-kooperatyvai. O atsiradusi agitbrigadose linksniuota stagnacija, žmonių nepasitenkinimas, tik silpnino centro pozijas ir viduje, ir pasaulyje, kas atvedė prie Berlyno sienos griuvimo – vienos pozicijos atsitraukimo, o vėliau ir neefektyvios santvarkos radikalaus pasikeitimo.
    Panašią situaciją galime ir dabar stebėt su kita Korėja, pagal tai, kokios vyksta derybos su jav dėl tų pačių grūdų.

  2. grumlinas parašė:
    2009/01/25 15:28

    Dėl Korėjos teisingai pastebėta – šalis badmiriauja, tik ten politinė valia laikytis įsikibus planinio ūkio kol kas labai stipri. O gretimoje Kinijoje, derinant planinę ekonomiką valstybės sektoriuje su pilnu kapitalizmu privačiame sugebėta išbristi iš (beveik) karinio komunizmo