Uffff, pagaliau namai-nameliai…

Sau 25th, 2009 by grumlinas

Pagaliau grįžau namo iš (beveik) klasikinių lietuviškų vestuvių – su muzikontais, svočia „ant Duracell batarejkų“ ir piršliu „žinau bet nepasakysiu“, penkiomis poromis „pulke“, stalo „užsėdimu“ ir išsipirkimu, „sveteliai, sveteliai, prie stalo“, „o dabar pasisūbuojam“ ir t.t. – vienžod, visais tais dalykais, kurie pamažu baigia nunykti mūsų nuolat vis labiau skubančiame instant pasaulyje. Buvo tikrai fain, nors mūsų (jaunosios) familijo tesudarė kokius 20 žmonių, o „ana pusė“ (jaunikiečiai) bene 60. Kažkaip lengvai radome kalbą, nors su tais žmonėmis susitikome pirmą kartą, o ateityje vargu bau ar dar susitiksime. Vienžod, du buteliai raudono vyno dietos „ant mano galvos“, geras maistas, maloni publika – ir tarsi grįžti prieš 20 metų, kai viskas turėjo būti „kaip pas visus“ 😉
O kodėl vestuvės buvo beveik klasikinės? Nagi tetruko tik vieną dieną ir piršlio nepakorė už melagystes 😀 Didžioji lietuvška tradicija eina užmarštin, greit apie ją tik skaitysime…
Nakčiai, kad nenervyti pakrūmių elfų grįžtant awto, išsinuomavome viešbutyje apartamentus, tai aišku pasėdėjome su draugais prie bonkelės iki 7val. ryto. Intyrnetas intynetu, mabyliakas mabyliaku, bet gyvas pokalbis yra tai, ko niekas pakeisti negali.
Na, bet viskas baigiasi, grįžau namolio. Prieš akis 30 studentų egzaminų rezultatų patikrinimas ir kiti kasdieniniai darbai. Katino diena baigėsi 😉

Posted in ivairenybės

Comments are closed.