2011: Šiandien prieš 2 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
2009 – The communication satellites Iridium 33 and Kosmos-2251 collide in orbit, destroying both.
O atrodo, kad kosmosas toks didžiulis ir vietos jame turėtų viskam užtekti… Sugebėk tu man dviem palydovams susidurti 😀
2009: Šiandien prieš 103 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1906 – HMS Dreadnought (1906) is launched
Įsivaizduokite ginklą, kuris yra toks galingas, kad jo pasirodymas vienos šalies arsenale padaro visus šitokios rūšies ginklus pasenusiais. Ką daryti kitoms valstybėms? Skubiai pradėti gamintis panašius ginklus arba susitaikyti su atsilikėlio pozicija. Tokiu būdu, naujas ginklas tampa ginkluotės lenktynių inicijatoriumi. XX amžiaus pradžioje tokiu super-ginklu tapo britų į vandenį nuleistas šarvuotis HMS Dreadnought, savo vardu suteikęs pavadinimą visiškai naujai laivų klasei – drednautai. O kiek vėliau, kai buvo sukurti už drednautus galingesni laivai, juos, nedaug tegalvoję, pavadino superdrednautais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vyko aršios jūrinės ginkluotės lenktynės tarp Britanijos ir Vokietijos, įžiebtos būtent šio laivo pasirodymo. O šių lenktynių pasekmės jaučiamos ir dabar, žvelgiant į paskutinius išlikusius šarvuotlaivius.
Tiesą pasakius, kai kada, žvelgdamas į šito laivo brėžinius aš pagalvoju, kad britai, sukurdami šį laivą, pasidarė rūpesčio ir sau, nes ir jų pačių anksčiau statyti laivai, tokie kaip HMS Devestation, beviltiškai paseno. Tsakant, britai patys save prilupo.
Deja, per tuos 8 metus, kurie skyrė drednautų atsiradimą nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, pats HMS Dreadnought tapo pasenusiu, per mažai šarvuotu ir per silpnai ginkluotu – taip toli užpakalyje jį paliko superdrednautai. Jam neteko dalyvauti žymesniuose kariniuose veiksmuose, o Jutlandijos mūšį – paskutinį klasikinį karo laivų mūšį – jis praleido remonte. Žymiausia karinė pergalė – 1915-03-18 taranuotas ir paskandintas vokiečių povandeninis laivas U-29. Iš kitos pusės – per karą pirmasis drednautas nenukentėjo, o savo gyvenimą baigė 1923 metais Škotijoje, supjaustytas „į metalą“.
HMS Dreadnought indėlis į psiruošimą Pirmajam pasauliniam karui tikrai didelis, nes jo pasirodymo inicijuotos jūrinės ginkluotės lenktynės beveik idealiai atkartotos branduolinės ginkluotės lenktynėse po Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimo (kuris iš esmės užbaigė Antrąjį pasaulinį karą). Šiose lenktynės valstybės buvo pasiruošusios paaukoti bet ką, kad tik neatsilikti nuo priešininko ir išlaikyti jėgų pusiausvyrą.
Šiandien, sakydami žodį „drednautas“, galbūt ne visada žinome, ką tai reiškia iš tikrųjų tačiau mums yra iašku viena – tai kažkas grėsmingo, nesustabdomo ir nenugalimo. Toks tad HMS Dreadnought indėlis į pasaulio žodynus 😉
Pabaigai – trys fotkės. Argi tai ne drednautas?
galetumete imesti dar saita, kuriame butu galima parsisiusti sio laivo popierinio modelio daliu isklotine. Buciau labai dekingas.
M1:700 – http://www.digitalnavy.com/dreadnought/
Britai visada buvo ambicingi jūrinių laivų projektuotojai. Bet japonai, neturintys pramoninės iškastinės geležies rūdos, XXa. pradžioje „patvarkė“ supervalstybę Rusiją su jos „nenugalimu „(nuo Petro I laikų) laivynu…
Negalima nuvertinti priešo, geriau jį pervertinti 😉
Miels laivulis. Ale pala, su burėm? Ar tas stiebas tik vėliavytėm kabint? Žinau, žinau, tundra aš.
(matyt pas mani su hormonu balansu kažkas ne taip – kad kokios gėlytės patiktų, tai ne, laiviukai, tankiukai, kardukai, kirviukai, kareiviukai… kokia tai neformatinė Shieldmaiden of Rohan)
Beburis ans buvo.
hmmm, Shieldmaiden of Rohan… arba Red Sonja 😉 http://en.wikipedia.org/wiki/Red_Sonja
Aifku, dėkui, turėsiu omeny, kad pagaliai ant laivo nebūtinai reiškia bures. 🙂
Kažkaip ta proga prisiminiau vieną filmą, kurio seniai nežiūrėjau – Yamato, irgi apie laivukus: http://www.imdb.com/title/tt0451845/ Matęs?
Knisu daba, kur nudėjau dvd, turėjo būt įrašyta kartu su Letters from Iwo Jima. Jaučiu savaitgalį abu ir žiūrėsiu. 🙂
Sonja? Tai kad aš ne ryža! 😛 😀
Gal geriau Briunhilda… Nors ne, ana labai jau tragiška asmenybė buvo.
Ne, nematęs – aš daugiau (quasi-)dokumentiką žiūriu
Kaslink ryžumo – nu sorry, nežinojau
Aš tai apskritai nelabai mėgstu filmus kur šaudo – išskyrus tuos, kur apie Japoniją. Kažkas juose yra, ko nėra kituose kariniuose filmuose. Už dūšios griebia.
(ale nu klausyk, man dabar rimtai parūpo – ką, iš kalbos rimtai ryža atrodau?)
Kiek teko susidurti su ryžomis – visos buvo nepėsčios 😉
Hihi, dėkui. 😉