Feed on
Posts
Comments
«
»

Dyzelpankinis traukinys

Vas 16th, 2009 by

Kolega scania_gti žavisi dyzelpanku, tad kilo mintis kokį įdomesnį postą ta tematika sudėliot, geram žmogui šventę padaryt 😉 Na ir sumąsčiau: benzo-elektrinis Austro-Vengrijos auto-traukinys, skirtas gabenti įvairius krovinius ir ginkluotę 😉
Šiaip ir pats pirmasis (garinis) automobilis, sukurtas prancūzo Cugnot’o 1770 metais, buvo užsakytas Prancūzijos kariškių ir skirtas tempti patrankas. Praktiškai karinė technika pirmąkart buvo gabenta garinių vilkikų Krymo karo metu 1853-56 metais, o Prancūzijos-Prūsijos karo 1870-71 metais metu vokiečiai iš dviejų garinių plūgų pagamino autokelių lokomotyvus. Šitie sėkmingi bandymai diegti mechanines transporto priemones kariuomenėje įvairiose valstybėse buvo tęsiami iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios, ir laipsniškai buvo prieita išvados, kad reikalingi specializuoti, o ne universalūs vilkikai. Toliausiai šioje srityje pažengė Austro-Vengrijos kariuomenė. Jau 1904 metais Vengrijos Gyor mieste firma „Raba“ sukūrė automobilinį vilkiką (60AG variklis, visi 4 varomi-valdomi ratai), kuris galėjo paskui save tempti ištisą traukinį iš 5 priekabų. Tolimesni bandymai parodė, kad efektyviausias vistik yra benzo-elektrinis varymas, kai benzininis variklis suka elektrogenetorių, kurio pagaminta elektra atskirų elektros motorų pagalba suka priekinius (arba visus 4) ratus. Pati idėja dėl tokių auto-traukinių iš vilkiko su keliomis priekabomis irgi pasiteisino.
B-Zug vilkikas
C-Zug su lafetine priekaba

Ir čia scenoje pasirodo Dr.Ferdinand Porsche, kuris buvo Austrijos bendrovės „Daimler-Motoren-Gesellschaft” Wiener Neustat mieste techniniu direktoriumi. Ši bendrovė gavo užduotį pagaminti transporto priemones Čekijos firmos „Skoda“ sukurtiems sunkiesiems apgulties 24cm, 36cm ir 42cm pabūklams. 1910-1913 metais buvo pagaminti 10 „Elektro-Train Daimler-Landwer” auto-traukinių, kurie vėliau karo metu puikiai tarnavo kaip važinėjančios dirbtuvės. Po eksperimentų buvo panaudotas 6 cilindrų 20.32 litro apimties 155AG variklis, kuris suko elektrogeneratorių (250V pastovi srovė, 93kW), tačiau atskirų elektromotorų pagalba varomi buvo ne tik paties vilkiko užpakaliniai ratai, bet ir visų 4 priekabų (kuriose buvo sukrautas į 4 dalis išardytas pabūklas) užpakaliniai ratai. Naudinga krova – 25-35t, maksimalus greitis 26km/val. Įdomu tai, kad auto-traukinį „Daimler-Landwer-Zug” per 4 valandas buvo galima paruošti važiavimui geležinkelio bėgiais, tada jis galėjo tempti dukart daugiau priekabų dvigubai didesniu greičiu.
Kalbant apie šiuos auto-traukinius, naudojama sąvoka „vilkikas“. Iš tikrųjų tai buvo greičiau savaeigis benzininis elektro-beneratorius, nes prie jo visos prikabintos priekabos irgi buvo savaeigės, tad jam nelabai buvo ką vilkti.
Auto-traukinio „Daimler-Landwer-Zug” pagrindu sukonstruotas auto-traukinys „C-Zug/M-16”, skirtas gabenti pačius sunkiausius 38cm ir 42cm sunkiuosius pabūklus. Čia prie vilkiko buvo prikabinta savieigė keturašė priekaba su 8 varomais ratais. Sverdama 15 tonų, priekaba galėjo pavežti 27t krovinį. Sausuma šis auto-traukinys važiavo 16km/val greičiu, bėgiais – 27km/val. greičiu.
Įdomu tai, kad šitie auto-traukiniai buvo panaudoti ir Antrojo pasaulinio karo metais, kur prie apgulto Leningrdao atvilko sunkiuosius „Skoda“ pabūklus, užgrobtus Wehrmachto po Čekoslovakijos okupacijos.
Dar įdomiau šis autotraukinys sugebėdavo įveikti silpnesnius tiltus – atkabinus priekabą, vilkikas pervažiuodavo į kitą tilto pusę, tada prijungtais laidais tiekiant elektrą per tiltą pravažiuodavo priekba.
C-Zug su pabūklo priekaba ant geležinkelio bėgių
C-Zug su pabūklo priekaba
Versija „B-Zug” buvo sudaryta iš vilkiko (6 cilindrų, 20,32ltr talps variklis) ir dviejų priekabų. Geru keliu jis važiuodavo 12km/val.greičiu, o jei buvo tik viena priekaba – 14km/val. Su dviem priekabomis auto-traukinys įveikdavo 23 kaipsnių pakilimą, su viena – 26 laipsnių.
B-Zug autotraukinys su 5 priekabomis (taip įvardinta foto, tačiau tai gal greičiau klasikinis Daimler-Landwer-Zug)
Bėda buvo sudėtingas šitų auto-traukinių aptarnavimas – kas 2-3 valandos reikėjo valyti kuro filtrus, kas 10km – papildyti tepalą klapanų mechanizme.
Jeigu susidomėjote – šiek tiek daugiau informacijos:
angliškai
rusiškai
čekiškai

Tags:

Posted in auto, karyba, technika

20 Responses to “Dyzelpankinis traukinys”

  1. scania parašė:
    2009/02/16 18:41

    Visos dabartinės technikos naujovės jau buvo pagamintos?! Dyzel – elektrinė pavara, aktyvi priekaba, visi vairuojami ratai… Ar dabartiniai inžinieriai ką nors išranda, ar tik tobulina?! O jei dar pasiknisti po užmirštus išradimus… Japonai pasirinko idealią strategiją – pirkti patentus, viskas jau sugalvota 😉
    Dabar kaip gaminama technika? Vietoj dailios mechaninės konstrukcijos deda kompus. Visur! Gal tai ir efektyvu, ar pigu, bet su konstrukcijos grožiu kartu dingsta ir patikimumas.

  2. grumlinas parašė:
    2009/02/16 18:47

    Ir kai dėl vienos ar kitos priežasties baigiasi elektra, baigiasi ir aparato veiksmas 😀

  3. scania parašė:
    2009/02/16 19:44

    Na, tai nebaisu 😉 Truputį palaukim, kol kompiuteriai pradės valdyti mašinas… 😀 Tada prisiminsim su nostalgija senus laikus, kai mašinos tik nustodavo veikti, neišprotėdavo 😀

  4. grumlinas parašė:
    2009/02/16 19:54

    Gal tada MES grįšim į protą? 😉

  5. scania parašė:
    2009/02/16 22:54

    Nemanau… Technika kompiuterizuojasi agresyviai 🙂 Naujoje mašinose net kaladėlių nepakeisi pats 🙂 Žmonės užmiršta mechaniką. Juk buvo laikai, kai beveik visi vairuotojai žinojo savo mašinos konstrukciją iki varžtelio… Dabar nemažai nesupranta, kaip veikia tarkim, greičių dėžė. O juk bent jau minimalus supratimas leidžia parvažiuoti namo ir su trūkusiu sankabos trosu 🙂 Nesuprantantys net nežino, ko bijoti – esu matęs beveik tuščią stabdžių skysčio bakelį… Todėl gamintojai vis daugiau kompų dės – dėl saugumo, dėl patikimumo, o labiausiai dėl „apsaugos nuo kvailių“.
    iš Merfio dėsnių, sakyčiau E.Po: sugalvokite sistemą, kuria galėtų naudotis net kvailys – ir tik kvailys panorės ja naudotis.
    Pataisau: visas sistemas reikia periodiškai pritaikyti kvailiams pagal kylantį kvailumo lygį.
    Užtat senoji technika neturėjo jokių apribojimų. Ir paklusdavo tik žinančiam 🙂

  6. Eimantas parašė:
    2009/02/16 23:17

    Kažkur man jau tai girdėta… nepamenu, kas tiksliai – berods JAV patentų biuro vadas apie 1900uosius pareiškė ‘Viskas, kas gali būti išrasta – jau išrasta’ 🙂 Čia į pirmąjį komentarą

  7. grumlinas parašė:
    2009/02/16 23:18

    Pažvelk į Type B (maždaug 1922 metai) elektros schemą ir pasakyk, ar joje trūksta ko nors, be ko automobilis nebūtų automobilis:

    Sorry už kokybę – čem chata bogata, tem i rady 😉

  8. MariukasM parašė:
    2009/02/16 23:23

    Tas daiktas labai primena Unimog prosenelį

  9. grumlinas parašė:
    2009/02/16 23:35

    @MariukasM – nu jo, toks pasistiebęs 😉

  10. scania parašė:
    2009/02/16 23:55

    Eimantai – ryžtingas pasakymas! Dabar visi kalba žymiai blankiau 🙂
    Dėl elektros schemos – schema dar ne viską parodo.
    Neparodo, kad visus jungiklius, kontaktus, sujungimus ir kontaktus gali remontuoti.
    Tada dar ne madoj buvo keisti visą mazgą 🙂

  11. grumlinas parašė:
    2009/02/17 00:28

    @scania – greit nebe mazgus – visą drandulietą keisim, saugikliui perdegus

  12. scania parašė:
    2009/02/17 12:34

    @Grumlinas – aha, vardan ekologijos: „neterškime gamtos saugikliais, keiskime visą mašiną!“ 😀

  13. grumlinas parašė:
    2009/02/17 12:53

    @scania – o TAIP! Pasaulis kuo toliau, tuo labiau tampa pritaikytas glūpiems naudotojams, kas iššaukia reversinį efektą – naudotojai gali dar glūpėti. Kol galų gale liks saujelė guru, išmanančių, kaip savarankiškai užsirišti batų raištelius, o ne pavesti tą XVIII kartos naminiams robotams.

  14. scania parašė:
    2009/02/17 14:58

    @Grumlinas – jau ką tokia anticyberutopija, tai žymiai geriau steampunk!

  15. grumlinas parašė:
    2009/02/17 15:19

    @scania – nu ir aš pritariu 🙂 Todėl ir ekstrapoliuoju savo mintis būtent į Space 1889 pasaulį, o ne kokį CyberPunk. Nes man labiau patinka žinoti, kad šiuo metu Marse esanti Naujojo Kauno kolonija sugebėjo ne tik apsiginti nuo Rusijos pakurstytų Aukštikalnių marsiečių, bet ir užgrobti nemažas keliamedžio atsargas. Aišku, nėra gerai, kad Veneroje įsikūręs Naujasis Vilnius iki šiol nepajėgia savarankiškai išsimaitinti, tačiau ten esanti pelkių dujų suspaudimo gamykla sėkmingai aprūpina lietuvių skraidlaivių garo katilus efektyviu kuru, kurį mielai perka kitos valstybės. Kaip ir mūsų inžinieriaus J.Dobkevičiaus sukurto dujomis kūrenamo garo katilo patentą, nes niekaip neranda alternatyvaus būdo taip efektyviai kaitinti vandenį. Na, o Merkurijuje mes pirmieji sugebėjome pradėti verstis žemės ūkiu (nors šiaip, būnant vienintele pastovia kolonija, nėra labai sudėtinga būti pirmąja 😉

  16. scania parašė:
    2009/02/17 17:50

    Steampunk pasaulis – tai žmogiško pasaulio utopija. Pasaka, kitaip sakant. Tik yra galimybė, kad kuriant šią pasaką galima rasti atsakymą „ką daryti“ 🙂

  17. grumlinas parašė:
    2009/02/17 17:57

    Na taip. Pasakos (netgi baisybinės) leidžia mums bent trumpam pasitraukti iš šito problematiško pasaulio į jo alternatyvią versiją. Ir tada gali paaiškėti, kad alternatyvioji versija kur kas geresnė, nei mūsų paliktoji. Belieka tik rasti būdą, kaip išlikti alternatyvioje versijoje 😉

  18. scania parašė:
    2009/02/17 18:19

    Arba alternatyvą čia perkelti 😀

  19. grumlinas parašė:
    2009/02/17 18:23

    Variantas 😉

  20. valius parašė:
    2012/02/08 19:36

    koki idomu cia turite uzsiemima- ar reiknariu tapti….