Feed on
Posts
Comments
«
»

Katiniškas ilgesys ir gudrumas

Kov 5th, 2009 by

Sėdžiu prie kompo, naktine grafomanija užsiimu. Į kambarį gailiai kniaukdamas įvaro mūsų katinas Dipsis, užšoka nat sofos ir kiša savo galvą man po ranka tipo „Glostyk ir kasyk!“. Pakasiau, paglosčiau, krito ant šono ir užmigo teisuolio miegu net pasiknarkdamas. Šiaip katino maitintoja-kasytoja-glostytoja yra mano brangiausioji, kuri tik rytoj parsiranda iš saulėto Egipto po dvylikos dienų atostogų. Tai vat nekasytas-neglostytas katinas ir pareikalavo iš manęs to, ko seniai negavęs 😉
Iš šios scenos pasidariau dvi išvadas:
1) gyvūnai pasiilgsta „savo“ žmonių;
2) kai jie ko nors nori – jie sumąsto ir iš ko pareikalauti norimo, ir kaip pareikalauti, ir kaip išsireikalauti 😉

Posted in Įdomu

2 Responses to “Katiniškas ilgesys ir gudrumas”

  1. Martynas parašė:
    2009/03/05 16:51

    Įdomumo dėlei, tai 7 procentų naminių kačiū knarkia ;] Čia tik tarp kitko, įdomiosios statistikos skyreliui ;] (per kažkurį radiją girdėjau)

  2. grumlinas parašė:
    2009/03/05 20:35

    Pesiec, turim Special Edition katiną 😉 Kad jis ne bet koks, pastebėjome po iškastravimo – tik nustojo šlapintis kampuose, o katiniškumo neprarado – liko toks pats paukščių ir kitokių gyvių medžiotojas ir viso kiemo mušeika. Ir dabar lįstų muštis, bet daugiau malkų gauna nei pakrauna – senatvė visgi…