2011: Šiandien prieš 34 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1977 – The Hanafi Muslim Siege: In a thirty-nine hour standoff, armed Hanafi Muslims seize three Washington, D.C., buildings, killing two and taking 149 hostage.
Hmmm, savo laiku šitas įvykis prasprūdo pro mane. Matyt, sovietmečiu jis nebuvo užakcentuotas kaip puikus islamiškojo terorizmo pavyzdys, kai galima pareikalauti filmo uždraudimo, nes jis įžeidžia Mahometą. Ta neapykanta pasikartojo su Salmano Rušdžio „Šėtono eilėmis“ ar su Mahometo karikatūromis. Mums, įpratusiems dergti viską (žodis „dergti“ būtent yra tai, ką reikia turėti omenyje, kalbant apie kai kam šventų dalykų sąmoningą niekinimą – pvz, Korano metimą į unitazą), sunku suvokti šitokius dalykus. Tad mums karts nuo karto primena, kad dar tebėra žmonių (ir ne tiek mažai), kuriems religija tebėra vienas iš svarbių gyvenimo komponentų. Ir jei mes šito nesuprasime – pastoviai turėsime vienokių ar kitokių problemų.
2009: Šiandien prieš 53 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1956 – Soviet military suppresses mass demonstrations in the Georgian SSR, reacting to Khrushchev’s de-Stalinization policy.
Va čia tai bent – apie 1956ųjų neramumus Tbilisyje, kilusius dėl N.Chruščiovo destalinizacijos proceso, įžeidusio gruzinų nacionalinius jausmus, negirdėjau, nors istorija domiuosi nebe pirma diena. Kažkaip 1956ieji man asocijuojasi tik su Lenkijos ir Vengrijos įvykiais. Anyway, savotiškas jausmas, pagalvojus, jog nemažai gruzinų jis – nacionalinis didvyris. Iš kitos pusės, mes apie Čingis-Chaną težinome tik tiek, kad buvo galvažudys ir užkariautojas, o mongolams jis – didvyris ir milžiniškos imperijos įkūrėjas. Galų gale, mūsų vienturtis karalius Mindaugas ne ką mažesnis galvažudys buvo, kol lietuvaičius privertė po vienu stogu susitelkti. Vienžod, valstybiniai veikėjai – daugialypės asmenybės, kur gėris ir blogis – greta.
Dėl Tbilisi- 56. Vis tik tai VISAI kitokie įvykiai nei Vengrijoj ar Lenkijoj. Nors gruzinai sovietmečiu buvo mums „savi“, bet ne tokie, kaip estai ar latviai.
Kiek žinau, tai gruzinai manė, kad Stalinas juos buvo „užlaužęs“ ne tik kad nemažiau, negu visus likusius, o netgi labiau. Sunku buvo tuom tikėti matant, kaip gruzinai švaistėsi šimtinėmis (medinių 🙂 ) užsakinėdami dainą, kurios žodžius geriausiai išvertė lenkai:
Ježeli byl na swiece raj,
To byl on wlasne tam,
Tbiliso…
Nors fain skambėjo gelžkelio stotyje oficialiu garsiakalbiu:
– Vnimanyje, vnimanyje, pojezd Tbilisi – Sovietskij Sojuz otpravliajetsia čerez 5 minut.
Mes – Pabaltyjis- taip neišdrįsdavom
Taip – jei lenkai ir vengrai sukilo, kad pradėti destalinizaciją, tai gruzinai – kad jos neleisti…
Teko būti sovietmečiu Gruzijoje ir Tbilisyje kelis kartus. Įspūdis- mes( Lietuva ) atrodėme ženkliai toliau pažengę. O kas link gruzinų noro pasipuikuoti, tai čia toks nacionalinis charakteris…
Kartą atėjo į restoraną rusas, lietuvis ir gruzinas. Rusas užsisakė stiklinę degtinės ir silkę, lietuvis butelį konjako(dabar brendžio) ir karbonadą, na o gruzinas- dėžę konjako ir dėžę juodos ikros. Pavalgė , išgėrė apsimokėjo ir atėjo į rūbinę. Rusas pasiėmė savo rūbą ir išėjo, lietuvis palaukė kol jį aprengs ir davė rūbininkui rublį,
įsiaudrinęs gruzinas išsitraukė 10rub., įbruko juos rūbininkui ir sušuko:“ Palto nenado…“
Na taip, gruzinai biškį tuščiabarškiai 😀