Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1940 – Winter War: Finland signs the Moscow Peace Treaty with the Soviet Union, ceding almost all of Finnish Karelia. Finnish troops and the remaining population are immediately evacuated.
Keistas jausmas apima, skaitant apie Žiemos karą tarp TSRS ir Suomijos, kur mažytė suomių armija sugebėjo pusketvirto mėnesio laikytis prieš žymiai gausesnes Sovietų pajėgas. Aišku, mes tada kupini priekaištų savo šalies politiniams ir kariniams vadams, kad šie nesugebėjo vistik pasiryžti duoti bent parodomąjį pasipriešinimą. Bepigu mums dabar, sėdint šiltuose namuose, filosofuoti apie tai, ką darė/ko nepadarė/ką ne taip padarė tuometinė Lietuvos valdžia. Ar galima juos pateisinti? Ar juos reikia pasmerkti? Atvirai pasakius, nežinau. Niekas turbūt tuomet nesitikėjo, kad galimas toks padėties vystymasis, tad nenuostabu, kad tolimesni įvykiai buvo siaubingas siurprizas. Tiesiog mes nesitikėjomje, kad priešas gali būti TOKS. Teisinu Smetoną? Juk jis norėjo atmesti TSRS ultimatumą. Išdaviku reikėtų laikyti generolą V.Vitkauską, kuris, būdamas Kariuomenės vadas, priešinosi tuometinės Valstybės tarybos bandymui ginklu pasipriešinti TSRS kėslams. Na ką – išdavyste išgelbėjęs savo kailį sovietinės okupacijos metu, atgimusioje Lietuvoje jis užėmė vietą tarp tų, kurie Lietuvą pardavė. Taip kartais susiklosto gyvenimas.
V. Vitkauską.
Kas? Kur? Kada?
Ačiū už pastabėlę 🙂
gyvenau kažkada Vitkausko gatvėj, tad atsimenu 🙂 Klausiau senelio, kas buvo tas Vitkauskas, kad jo vardu gatvę pavadino – atsakymas trumpas – ‘Pardavėjas’.
Tavo senelis fantastiškas 🙂
Jei įtikėti Suvorovo teorija ir tyrimų rezultatais, tai CCCP Suomijoje padarė neįmanomą – Raudonoji armija sugebėjo palaužti neįveikiamus Suomių įtvirtinimus neįmanomomis karui oro salygomis. Oficialiai deklaruotas gėdingas pralaimėjimas – tai ne kas kita kaip neįmanoma laimėjimas. Taip, kad Lietuvos kariuomenė gal ir būtų kelias dienas priešinusi CCCP karo mašinai.
Šiaip sovietinis ir suvorovinis mitai apie „neįveikiamą“ suomių gynybą skirti pridengti RKKA nesugebėjimą kariauti. Nors yra dar viena labai įdomi hipotezė, kurios atmesti pilnai aš nelinkęs:
įžanga – http://galkovsky.livejournal.com/132419.html
1 dalis – http://galkovsky.livejournal.com/132651.html
2 dalis – http://galkovsky.livejournal.com/132965.html
3 dalis – http://galkovsky.livejournal.com/133169.html
epilogas – http://galkovsky.livejournal.com/133442.html
Malonaus skaitymo! 😉
Su malonumu skaitau šį blogą, o šiandien Grumlino komentare esančios nuorodos sukėlė norą parašyti pirmą savo komentarą 🙂
Perskaičiau pirmas dvi Galkovskio opuso dalis, ir manau, kad tai eilinis briedas su sąmokslo teorijom… Jau pirmuosiuose sakiniuose teiginys, kad Suomija „nebuvo kontroliuojama Vokietijos ir neįėjo į jos įtakos sferą“ ir iš to daroma išvada, kad dėl Suomijos susitarimo tarp Vokietijos bei SSSR negalėjo būti kertasi su logika. Loginių klaidų yra ir likusioje perskaityto teksto dalyje. Eilinė mistifikacija, kurioje faktai sustatomi aukštyn kojom ir pritempiamos išvados. Gaila laiko gilintis. Aišku, vien suvoroviškos versijos aiškinant įvykius nepakanka, tačiau masonų sąmokslui viską nurašyti irgi… Švelniai tariant…
Galkovskis visur mato sąmokslus, kuriuos vykdė/vykdo arba britai, arba sovietai, tad į jo teorijas tikrai žiūrėti reikia atsargiai. Tačiau patiu faktografinė medžiaga (jei tik ją galima patikrinti ir patvirtinti iš kitų šaltinių) verta dėmesio apmąstymams
Oho! Vienoje temoje dvi ir tokios plačios, plius su hipoteze. Galėtų Gaspadorius jos reziume parašyti ar ką 🙂
Tad darau žingsnelį visai į šoną. Kažkaip įstrigo VRM Palaičio posakis apie kandidato į Generalinio policijos komisaro postą paieškas:
-Juk jo alga- kaip eilinio kariuomenės kapitono. O juk policija kasdien kovoja, gi kariuomenė tik treniruojasi kovoti.
Bandžiau perskaityti tą hipotezę, bet man pernelyg daug erezijų ten, tiksliau viena ir vientisa. Griauna visą mano lyg šiol žinotą, kad:
-suomiai neįsileido „draugiškosios“ RA
-išdrįso net pasipriešinti ir – “ žygiais , o ne žodžiais“
-buvo tam pakankamai pasiruošę tiek techniškai, tiek morališkai
-buvo labai susitelkę, vieningi, net gamta padėjo
-RA nuostoliai buvo stulbinantys, nors, anot Suvorovo – vis tiek ir vis tik tai buvo RA pergalė
Va, Suomijos ir suomių veiksmai po 1941 m. birželio 22 d. kažkaip nežinomi…
Apie Suomijos veiksmus „Žiemos kare“ žinome nemažai, o va „Pratęsiamasis karas“ vertas dėmesio, tik va vienu užpakaliu visų kampų apvaryti nu niekaip… 😉
Kadangi mane visais laikais labai domino karo aviacija, tai drįstu įdėti porą lentelių palyginimui: tai asų dalyvavųsių tiek Žiemos kare, tiek ir WW II pasiekimų (pergalių) lentelės, paimtos iš tikrai neblogo puslapio (www.airwar.ru)
Suomiai: http://www.airwar.ru/history/aces/ace2ww/tables/finland.html
Rusai – bendros lentelės nėra, bet kaip pavyzdys 3 pirmosios vietos:
1. I. Kožedub – 62; 2. I Pokryškin 59; 3. N. Skomorochov – 46 pergalės…
Aišku, kol kas kukliai nepridedu vokiečių asų – jie aplamai pradeda nuo 100 numuštų lėktuvų (geriausias – Erich Hartmann – 352 pergalės)…
Na, kaslink vokiečių pergalių – juk negražu, kad nugalėtieji nugalėtojus beveik sausai mušė, kol resursų pakako 😉
Susirinkit youtube žodį „Talvisota“ ir rasit daug autentiškos medžiagos apie Žiemos karą.
čia įdedu truputį apie Suomijos draugus 1939-aisiais:
http://www.youtube.com/watch?v=TwQmwbQttkY&feature=related
Ačiū už nuorodą.
o 1944 m. suomiai stojo dar į vieną karą, kuris populiariai vadinamas Laplandijos karu, mat gavo nurodymą išvyti iš savo teritorijos vokiečius. nesu istorikas, daugiau nelabai ką težinau, įsiterpiau į diskusiją tik todėl, kad neseniai skaičiau tokią knygą „Kaukiantis malūnininkas“, tai ten pirmame puslapyje tuos karus trumpai aprašo
Taip, „Laplandijos karas“ buvo nelabai skubančių išvykti vokiečių paspardymas šiknon, kad Sovietai neturėtų preteksto tęsti karinių veiksmų prieš Suomiją
vai tai tai, skaitau visokias knygeles, o čia tik pist, atsidarai vikipediją, ir še tau – skaityk apie ką tik nori. tik girdėjau, į tą vikipediją galima visokių baikų prirašyt, būtų ir nebūtų dalykų, sunku adminui & co viską sukontroliuot
Galima prirašyti, tačiau tokius „rašytojus“ gana greitai patrumpina. O jei kokie straipsniai kelia ažiotažą – juos užrakina, kad nagai neniežtėtų redaguoti. Kitas dalykas – Wikipedija tik pradžia, jei nori kažką giliau sužinoti, nes tada gali nerti ir į tosd pačios Wikipedijos detalesnius straipsnelius, o ir gali gūglinti iki sąmonės netekimo 😉
tai va. skaitau, kad gūglint iki sąmonės netekimo nėr gerai, juk sąmonės netekti galima ir kitais būdais, o šiaip tai geriausia jos neprarasti. jei jau reikėtų rinktis sąmonės netekimo būdą, rinkčiausi visuomenės gražinimą 😉
ėėė… eee… nebpirmąkart randu paties išsireiškimą „visuomenės gražinimas“. Co to takie i dlaczego to takie wažne?
Knygelių irgi visokių galima prirašyti, pseudoistorine makulatūra, ypač rusiška, užverstas kiekvienas knygynas. Kaip ir visur- reikia kritiškai vertinti, tikrinti šaltinius, kuriais remiamasi (jei tokie nenurodomi- jau simptomas) ir rinktis, ką verta skaityti, ko ne.